Naujausias Europos Komisijos (EK) viešosios nuomonės apie eurą (Eurobarometro) tyrimas rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad yra nepakankamai informuoti euro klausimu. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus. Tačiau tikėtina, kad Lietuva taip ir nepareikš oficialaus tikslo įsivesti eurą, o dar vienos galimybės gali tekti laukti ir iki kito dešimtmečio.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Konvergencijos kriterijai yra griežti, bet interpretacijos galimos

Šalies pasiruošimas tapti bendros Europos pinigų sąjungos nare vertinamas taip vadinamais penkiais Mastrichto kriterijais, matuojančiais kainų, biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutos kurso stabilumą. Lietuvai, kaip ir daugumai kitų naujų ES narių, sudėtingiausia yra atitikti pirmuosius du kriterijus – infliacija turi neviršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES valstybių vidurkio padidinto 1,5 procentinio punkto, o valdžios sektoriaus biudžeto deficitas neviršyti 3 proc. BVP.

Reikia pripažinti, kad kainų ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų nustatymui yra palikta šiek tiek erdvės interpretacijoms – EK gali nuspręsti, kurios valstybės įtraukiamos skaičiuojant kriterijų reikšmes, o kurios gali būti laikomos „išimtimis“, laikomomis netinkamu atspirties tašku. Pavyzdžiui, kadangi Graikijoje bus ženkli defliacija, o ji išlieka labai priklausoma nuo išorinės pagalbos, greičiausiai į jos rodiklius nebūtų atsižvelgiama skaičiuojant kriterijus. Be to, vertinama, ar atitikimas kriterijams yra tvarus, o ne vienkartinis ir atsitiktinis.

Sprendimas gali būti susijęs ir su tam tikrais politiniais aspektais. Viena vertus, EK gali būti labai suinteresuota naujų narių prisijungimu ir taip pademonstruoti pasauliui apie didėjančią pinigų sąjungą ir slopinti kalbas apie galimą jos žlugimą. Kita vertus, gali kilti didelis spaudimas itin griežtai vertinti šalių pasirengimą ir „nepakartoti Graikijos klaidos“.

Lietuva ir Latvija kriterijus greičiausiai atitiks

Lietuvos ir Latvijos pažanga bus matuojama kitų metų kovo mėnesį, kai jau bus žinomi visi reikiami makroekonominiai duomenys. Prognozuojame, kad tuo metu abiejų Baltijos valstybių vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 procento. Pagal EK prognozes, trys mažiausią infliaciją pirmąjį 2013 metų ketvirtį turinčios šalys bus Švedija (1,3 proc.), Airija (1,7 proc.) bei Ispanija (1,7 proc.). Taigi, Mastrichto kainų stabilumo kriterijus bus apie 3,1 procento, todėl ir Lietuva, ir Latvija turėtų jį tenkinti.

Deja, Lietuva pastaruoju metu priėmė kelis nepalankius sprendimus – ženkliai padidinta dujų kaina gyventojams, didėja šildymo ir viešojo transporto kainos kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Visi šie sprendimai turės apčiuopiamos įtakos infliacijai ir gali ją padidinti iki pusės procentinio punkto. Guodžia tik tai, kad pasaulinės daugelio prekių ir žaliavų, išskyrus dėl sausrų kai kur brangusių grūdų, kainų tendencijos yra palankios.

Latvijos biudžeto deficitas šiemet sieks 2,2 proc. BVP, todėl yra maža rizika, kad valstybės finansų stabilumo kriterijus kaimyninėje šalyje bus netenkinamas. Lietuvos situacija mažiau palanki – prognozuojame, kad biudžeto deficitas sieks 3,0 proc. BVP, t.y. bus ties leistina riba. Tačiau net jei dėl nepalankių ekonominių tendencijų Europoje ir lėtesnio Lietuvos ekonomikos augimo ši riba būtų peržengta, Lietuva vis dar turėtų galimybę būti įvertinta teigiamai. Biudžeto deficito konvergencijos kriterijaus apibrėžimas nėra labai griežtas – pakankama pažanga gali būti laikoma tai, kad „biudžeto deficitas mažėjo ženkliai ir nuolat, bei priartėjo prie 3,0 proc. ribos“. Tai tiksliai atspindi Lietuvos pastarųjų trejų metų progresą šioje srityje.

Atidėliojimas brangiai kainuoja

Lietuva, priešingai nei Latvija, vis dar nėra išreiškusi oficialaus nacionalinio tikslo – prisijungti prie euro zonos 2014 metais. Politikai vengia priimti sprendimą ir net diskutuoti šia tema dėl pastaruoju metu sumažėjusio ir euro populiarumo, ir visuomenės pasitikėjimo bendros valiutos ateitimi. Rizika dėl euro ateities nėra neapčiuopiama, tačiau nepakankamai didelė, kad užmirštume ilgametį Lietuvos strateginį tikslą. Pasyvią atsakingų institucijų poziciją rodo ir Eurobarometro tyrimas – Lietuvoje net 60 proc. gyventojų mano, kad yra nepakankamai informuoti euro klausimu, blogesnė situacija yra tik Rumunijoje. Galbūt todėl tik 37 proc. gyventojų, mažiau nei kaimyninėse šalyse, mano, kad euro įvedimo pasekmės šalies ekonomikai būtų teigiamos. Vis tik EK atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų euro įvedimui pritaria, o 5 proc. yra neapsisprendę.

Euro įvedimo nauda Lietuvai yra apčiuopiama ir nesunkiai suskaičiuojama. Litų keitimas į eurus (ir atvirkščiai) Lietuvos gyventojams ir įmonėms per metus kainuoja virš 50 mln. litų. Lietuvos valstybės, įmonių ir gyventojų užsienio skola sudaro 85 mlrd. litų. Dėl sumažėjusios šalies rizikos skolinimosi kaina galėtų sumažėti iki 0,5 procentinio punkto, o dėl to per metus būtų sutaupoma 425 mln. litų. Įvertinus dar ir įmonių išlaidas valiutos kurso rizikos draudimui, per metus Lietuva galėtų sutaupyti apie pusę milijardo litų.

Įstojimas į euro zoną yra susijęs ir su kaštais – visų pirma vienkartiniais, susijusiais su naujos valiutos spausdinimu, įmonių informacinių ir apskaitos sistemų pritaikymu naujai valiutai. Didžiausias finansinis įsipareigojimas būtų Lietuvos įnašai į Europos Stabilumo Mechanizmą. Lietuva prie šio fondo turėtų prisidėti proporcingai savo ekonomikos dydžiui – 0,3 proc. arba 830 mln. litų. Ši suma būtų pervedama per penkerius metus, arba po 166 mln. litų per metus. Taigi tiesioginė finansinė nauda būtų didesnė už kaštus. Be to, įnašai į ESM nebūtų negrąžintina Lietuvos pašalpa kažkuriai kitai valstybei, o juos reikėtų vertinti kaip investicijas – to fondo lėšos būtų Lietuvos finansinis turtas, galintis uždirbti pajamų. Dar svarbiau – Lietuva galėtų naudotis fondo lėšomis, jei kažkada ateityje vėl susidurtų su sunkumais ir nebegalėtų už priimtiną kainą skolintis finansų rinkose.

Kito šanso gali tekti ilgai laukti

Atitikti kainų stabilumo kriterijų Lietuvai yra ir bus sudėtinga. Vidutinis prekių ir paslaugų kainų lygis Lietuvoje vis dar 38,7 proc. žemesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Sparčiau nei ES augant produktyvumui ir atlyginimams, kainų augimas taip pat išliks spartesnis nei kitų regiono šalių. Be to, tarp 27 valstybių nuolat atsiras bent kelios valstybės, kuriose dėl individualių priežasčių kainų augimas bus itin žemas. Todėl Lietuva šį Mastrichto kriterijų gali tenkinti tik susidarius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, neaugant atlyginimams arba ženkliai krentant žaliavų kainoms pasaulinėse biržose. Nepasinaudojus dabartinėmis palankiomis aplinkybėmis, kitos galimybės gali tekti laukti ne vienerius metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Švedijos verslo naujienų apžvalga: planai bankams įvesti naują mokestį (4)

Keli didieji drabužių parduotuvių tinklai Švedijoje nuo birželio 1 d. apmokestino plastikinius...

Artėjantis draudimas prekiauti galingais siurbliais išjudino pirkėjus (41)

Nuo rudens visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, pirkti ir parduoti bus galima tik tokius...

Darbo birža kitąmet spalį taps Užimtumo tarnyba atnaujinta (31)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda Darbo biržos pertvarką ir nuo kitų metų spalio...

Apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų (21)

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo...

JAV po 25 metų pertraukos atnaujins kiaulienos eksportą į Argentiną (2)

Jungtinės Valstijos ir Argentina sudarė susitarimą, pagal kurį Amerikos ūkininkai po 25 metų...

Top naujienos

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (87)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (14)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Ispaniją sudrebinę teroro išpuoliai: žudikai ketino panaudoti dujas mirtininkų liemenės buvo netikros, Ieškomasis septyniolikmetis sunkvežimio vairuotojas (534)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Būsimųjų vairuotojų laukia iššūkiai: bus dar daugiau neišlaikiusiųjų iš pirmo karto (19)

Norintieji gauti vairuotojo teises tiesiog apgulė „Regitrą“. Daugelis skuba praktinį...

Lenkimo manevras, pasibaigęs tragedija: pamoka, kurią turime išmokti (45)

Ketvirtadienį Trakų rajone įvyko sukrečianti avarija, kurios metu kaktomuša susidūrus dviem...

Su Rusija siejamos programinės įrangos kelia pavojų Lietuvoje (18)

Kai kurios svarbios valstybės įstaigos ir strateginės įmonės iki šiol naudoja nesaugią su...

Pietų pertrauka kaimiškoje trobelėje: dėl šios vietos verta ištrūkti iš Senamiesčio (7)

Jei sostinėje besisvečiuojantys turistai ar jūsų pačių draugai užsieniečiai kada paklaus, kur...

Ketinate pirkti brangakmenius? Ekspertė patarė, kaip neapsigauti (10)

Viešoje erdvėje neretai galime išgirsti ką nors įdomaus ir neįtikėtino apie deimantus – apie...

Savaitgalį per Lietuvą keliaus audra (16)

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja škvalą ir perkūniją, škvalo metu vėjas gali siekti 15-20 m/s,...