Niūri ataskaita apie Lietuvą: didžiausias problemas išspręs nauji mokesčiai

 (1092)
Pajamų nelygybė, kai kurių gyventojų skurdas Lietuvoje pastaruoju metu tik didėjo ir dabar yra bene didžiausi visoje Europos Sąjungoje (ES).
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš savo kišenės lietuviai sumoka trečdalį visų pinigų, skiriamų sveikatos apsaugai. Nors švietimo finansavimas padidėjo, jo kokybė krito.

Į šias ir daugelį kitų problemų dėmesį atkreipė Europos Komisija (EK), neseniai pristačiusi Lietuvos pažangos ataskaitą. Kai kuriose srityse mūsų šalis pažengė į priekį, tačiau dalis problemų tampa vis aštresnės.

Ekonomistai skirtingai vertina tokias pastabas. Viena vertus, jie pripažįsta EK įvardytas problemas, kita vertus, naujų mokesčių įvedimas esą gali dar labiau paskatinti emigraciją, dėl kurios jau mažiau nei po dešimties metų ir taip turėsime rimtų iššūkių.

Augo skurdas ir nelygybė

Anot EK, Lietuvos ekonomikos ir užimtumo augimas nesumažino skurdo didėjimo. Pagal pajamų nelygybę Lietuva tapo viena prasčiausių ES šalių.

2015 m. 1/5 turtingiausių mūsų namų ūkių pajamos buvo 7,5 karto didesnės negu 1/5 neturtingiausių. Be to, 1/10 namų ūkių teko 28,8 proc. visų pajamų (2012 m. – 23,9 proc.). EK pastebėjimu, tokie rodikliai – vieni prasčiausių ES.

Komisijos vertinimu, juos lemia neveiksminga mokesčių lengvatų sistema – „plokšti mokesčiai“ (angl. flat tax) riboja didesnį gyventojų pajamų perskirstymą. Be to, mokestinių lengvatų sistema yra nepakankama tam, kad sumažintų nelygybę. Itin pažeidžiami yra pensininkai, neįgalieji ir kai kurios kitos gyventojų grupės.

Lietuva turi vieną prasčiausių mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio rodiklių visoje ES. 2015 m. mokesčių pajamos mūsų šalyje buvo 27,7 proc. BVP, kai ES vidurkis siekė 40 proc.

Kaip teigiama ataskaitoje, dėl emigracijos ateityje itin sustiprės demografiniai iššūkiai. Jie aštriausiai pasireikš kito dešimtmečio viduryje. Pagal dabartines prognozes, darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje pradės daugėti ne anksčiau kaip 2060 m.

Dėl visuomenės senėjimo išlaidų dalis švietimui, sveikatos apsaugai, ilgalaikei globai ir pensijoms didės. Numatoma, kad su senėjimu susijusios išlaidos didės nuo 16 proc. BVP 2015 m. iki 20,7 proc. 2030 m.

Vėl siūlo plėsti mokesčius

Paklaustas, kaip Lietuva atrodo palyginti su kitomis valstybėmis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas paaiškino: „Lietuvos pažanga maždaug atitinka kitų šalių vidurkį, ji nėra nei tarp pirmūnių, nei tarp atsilikėlių“.

Niūri ataskaita apie Lietuvą: didžiausias problemas išspręs nauji mokesčiai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vadovo teigimu, EK rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios, įgyvendinti jas turėtų būti suinteresuotos pačios šalys.

„EK įvardija problemas, trukdančias ekonominiam augimui, visuomenės gerovės didėjimui, tad jas spęsti naudinga pačioms šalims. Sankcijos numatytos tik tuo atveju, jei šalis nevykdo rekomendacijų fiskalinės politikos srityje ir nusižengia stabilumo ir augimo paktui“, – paaiškino jis.

Siekiant kovoti su nelygybe, EK siūlo svarstyti kai kurių mokesčių didinimą. Pavyzdžiui, pajamos iš aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvoje yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis. 2014 m. NT mokesčiai sudarė 0,3 proc. BVP (ES vidurkis – 1,6 proc.), o aplinkosaugos mokesčiai siekė 1,7 proc. BVP (ES – 2,5 proc.).

„Šie nepanaudoti šaltiniai kartu su geresniu mokesčių surinkimu siūlo galimybę iš naujo subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad ši remtų užimtumą, skatintų pajamų lygybę ir padidintų mokesčių sistemos atsparumą šokams.

NT mokesčio bazės išplėtimas tik vos vos padidino pajamas iš šio mokesčio. <...> Lietuva taip pat išlieka viena iš nedaugelio ES šalių, kurios neturi jokio automobilių apmokestinimo arba kelių mokesčio privačioms gyventojų transporto priemonėms. Nors automobilių mokestis buvo viešai diskutuojamas, šiuo metu jokių konkrečių planų jį įvesti nėra“, – rašoma ataskaitoje.

Be kita ko, joje atkreiptas dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje moksleivių skaičius sumažėjo apie 39 proc. Tačiau realios išlaidos skaičiuojant vienam moksleiviui gerokai išaugo. Nors Lietuva turi bene daugiausia mokytojų ir pagalbinio personalo, moksleivių bendrųjų gebėjimų rezultatai pastaruoju metu tik blogėjo.

Nėra kuo pasigirti ir sveikatos srityje – sergamumas kai kuriomis ligomis yra gerokai didesnis, o gyvenimo trukmė mažesnė. Galiausiai bene trečdalį visų sveikatos apsaugos išlaidų lietuviai padengia tiesiogiai iš savo kišenės (ES vidurkis – 15 proc.).

Ateities lūkesčiai niūrūs

Ekonomistas Rimantas Rudzkis skeptiškai vertino EK pasiūlymus plėsti mokesčių bazę arba didinti jų tarifus. Jo teigimu, jeigu aplinkosaugos arba turto mokesčiai padidėtų, tai emigracija būtų dar didesnė:

„Čia ES išvados yra labai šabloniškos. Lietuva yra labai retai apgyvendinta šalis, mūsų tankis labai mažas, tarša labai maža ir sekant ES būtų dar blogiau. Jei mokesčiai bus dar didesni – pvz., kaip Švedijoje arba Prancūzijoje, – tai dar labiau skatinsime neinvestuoti į Lietuvą“.

Dabar investicijas esą stabdo ne tiek dideli jų tarifai, kiek sistemos sudėtingumas, didelis verslo priežiūros institucijų biurokratizmas, perteklinis įvairių sričių reglamentavimas, nelankstūs darbo santykiai.

Rimantas Rudzkis
Rimantas Rudzkis
© DELFI / Kiril Čachovskij

R. Rudzkis sutiko, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra problema, tačiau ji vargiai yra pagrindinė emigracijos priežastis.

„Nežinau, ar tai paaiškina emigracijos mastus, nes iš Lietuvos pakankamai daug emigruoja ir dideles pajamas gaunančių žmonių. Problemą turime, kad emigruoja vadinamos baltosios apykaklės arba elitinių gimnazijų absolventai, kurių šeimos gyvena pakankamai gerai.

Taip, tai yra problema, tikrai reikėtų siekti mažesnės pajamų nelygybės. Tačiau pagrindinė migracijos priežastis apskritai yra didžiulis pajamų skirtumas palyginti su kitomis ES šalimis. Mums tiesiog labai trūksta investicijų“, – kalbėjo ekonomistas.

Vis dėlto, jo vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė didžiulę pažangą, nes dabar BVP vienam gyventojui siekia 75 proc. ES vidurkio. Be to, ne tik didieji miestai, bet ir regionai susitvarkė, išgražėjo. Visa infrastruktūra yra kur kas geresnė, o kai kuriose srityse, pvz., pagal interneto prieinamumą, telekomunikacijų plėtrą esame daugelio valstybių priešakyje.

„Lietuvos pažanga, vakarietiško verslo modelio perėmimas įvyko pakankamai greitai – tai padėjo ir mūsų pramonei. Pažanga akivaizdi, bet ji tikrai galėjo būti didesnė. Tikrai labai trūko kryptingos valdžios politikos, tikrai nė viena buvusi vyriausybė per pastaruosius keliolika metų neparodė strateginė išminties. Nėra aiškios Lietuvos vizijos, todėl nepaisant gražių pasiekimų, turime prastokus lūkesčius dėl ateities“, – komentavo R. Rudzkis ir pridūrė, kad pažangą lėmė ne valdžios veiksmai, o tai, kad pasinaudojome ES narystės galimybėmis.

Prastus lūkesčius labiausiai lemia emigracija. Nepriklausomybės laikotarpiu iš Lietuvos emigravo apie 13-14 proc. visų jos gyventojų – tai prasčiausias rodiklis ES.

Valstybė neturėtų būti Robinas Hudas

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei ankstesnėse ataskaitose, pastarojoje EK akcentavo Lietuvai gresiančias problemas dėl emigracijos:

„Jei emigracijos nepavyks sustabdyti, tai grės neigiamomis pasekmėmis. Svetur išvyksta jaunesni, darbingo amžiaus gyventojai. Vadinasi, dėl to produktyvumo augimas bus ne toks spartus, kokio tikimasi, didelių iššūkių gali turėti ir socialinės apsaugos sistemai ir kt.“

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau pajamų nelygybės problema ataskaitoje minima ne pirmą kartą. Užsiimta, kad naujas Socialinis modelis nepakankamai skiria dėmesio socialinei apsaugai.

Ypač tai pasakytina apie darbo netekusius asmenis – tai irgi akmuo į Lietuvos daržą, nes šalis skiria bene mažiausią dalį BVP socialinei apsaugai – pensijoms iš viso mažiausiai.

„Su tuo belieka sutikti, tik gal ne taip interpretuota. Kad būtų paskatos dalyvauti socialinės apsaugos sistemoje, jos mokamos išmokos turi labiau atitikti gyventojų mokamas įmokas. Tai būtų gerovės valstybė. Ji skiriasi nuo tiesiog geros valstybės, kai vaidinamas kažką duodančio gero dėdės vaidmenį. Ji neturėtų būti kaip Robinas Hudas.

Nelygybė didelė dėl to, kad iš esmės neveikia socialinės apsaugos sistema. „Sodra“ apėmusi daug sau nebūdingų funkcijų, tada ji neveikia, mažai sąsajų tarp to, ką sumoka ir to, ką gauna. Tada didelės paskatos nemokėti mokesčių. Pvz., sveikatos draudimas. Kas būna, kai nemoki ir kai mažai sumoki – koks skirtumas? Praktiškai jokio. Tai turi būti susieta. Pvz., Šveicarijoje moki daugiau, tai gauni ir paslaugų daugiau. Lietuvoje nėra tos sąsajos ir motyvacijos mokėti labai nedaug“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jis sutiko, kad kai aplinkosaugos, nekilnojamojo turto mokesčių Lietuvoje surenkama palyginti nedaug. Tačiau prieš juos didinant reikėtų žinoti, ką turime, ką žadame apmokestinti, nes dabar čia esą yra netvarka:

„Pvz., dauguma automobilių perkama nenaujų, t. y. antrinėje rinkoje. Ten kaina sutariama, kokia tik nori ir mokesčių galima išvengi. Nekilnojamojo turto registras vėlgi nesutvarkytas, labai nesunku yra išvengti tų mokesčių ir dėl to surenkama keli milijonai eurų, nors planuojama keliasdešimt.

Net pati valstybė nežino, kiek valdo NT. Tai apie kokį mokestį kalbėti, kai valstybė nežino, ką valdo? Bus tas pats principas – sąžiningi, neturintys laiko, ar draugų teisininkų žmonės tą mokestį mokės, o didžioji dalis ras būdų kaip nemokėti. Taigi, pirmiausia reikia viską susitvarkyti, „išskaidrinti“, tada svarstyti, kaip apmokestinti“.

Vaizdą iškreipia pensininkai?

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Domantas Pipas


Paklaustas, kaip vertina EK pastebėjimus dėl vis didėjančios nelygybės mūsų šalyje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas svarstė, kad ji viršija ES vidurkį dėl kelių priežasčių:

„Pirma, tuose pajamų nelygybės matavimo metoduose, kurie lygina aukštas ir mažas pajamas, dalis pajamų atrodo mažesnės, nei yra iš tikrųjų dėl šešėlinės ekonomikos. Antra, ir dar svarbiau, jei žiūrėtume į pajamų nelygybę tik tarp darbingo amžiaus žmonių – tai čia Lietuvos rodikliai iš esmės nesiskiria nuo ES vidurkio.

Tačiau jei į statistiką įtraukiame ir pensininkus, tai nelygybės rodiklis padidėja. Kodėl? Nes pensijos yra mažos, tą beje pripažįsta ir pati EK. Taigi iš tikrųjų pajamų nelygybė Lietuvoje nėra kažkuo išskirtinė. Tiesiog šį rodiklį iškreipia šešėlinė ekonomika ir brangiai kainuojanti, tačiau mažas pensijas mokanti valstybinė socialinio draudimo sistema“.

Instituto vadovas nesutiko su EK pastebėjimu, kad Lietuvos mokesčių sistemai trūksta progresyvumo.

„Jei lygintume pajamų nelygybę prieš mokesčius ir po mokesčių, tai mūsų mokesčių sistema nelygybę sumažėja ne ką prasčiau nei šalyse su progresiniais gyventojų pajamų mokesčių tarifais.

Mūsų sistemai greičiau trūksta efektyvumo perskirstymo taiklume. Paprastai tariant, ar pašalpas ir paramą gauna visi, ar tik tiek, kuriems labiausiai reikia? Naujausi siūlymai, pvz., išmokos už vaiką nepriklausomai nuo pajamų šį taiklumą dar labiau sumažintų“, – reziumavo Ž. Šilėnas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Panamos byla: sulaikyti įmonės „Mossack Fonseca“ steigėjai paleisti už užstatą

Panamos teismas nusprendė paleisti už 500 tūkst. JAV dolerių užstatą šalies teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“ steigėjus – Jurgeną Mossacą ir Ramoną Fonseką, informuoja BBC, remdamiesi jų advokate.

Lietuva rengiasi ratifikuoti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (83)

Lietuva rengiasi ratifikuoti pernai spalį pasirašytą Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA).

V. Vasiliauskas siūlo taikyti efektyvesnes priemones ES teisės aktų laikymuisi užtikrinti (36)

Šeštadienį įvyksiančiame Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko susitikime su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento vadovu bus aptarta euro zonos šalių ir visos ES ekonomikos raida bei būtinybė įgyvendinti struktūrines reformas, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai

FED vicepirmininkas: bazinę palūkanų normą šiemet planuojame kelti dar du kartus (3)

JAV federalinio atsargų banko (FED) vicepirmininkas Stanley Fischeris teigia, kad pastaruoju metu susilpnėję šalies ekonominiai duomenys nekeičia FED planų šiemet dar du kartus kelti bazinę palūkanų normą.

JAV naftos kaina krito žemiau 50 dolerių ribos (43)

Nafta šią savaitę skaičiuoja didžiausius savaitinius praradimus nuo kovo pradžios – JAV naftos kaina, augant šalies atsargoms, penktadienį vėl krito žemiau 50 dolerių atžymos, rašo „Bloomberg“.