Niekas jums nesiūlo gyventi už 238 eurus per mėnesį

 (543)
238 eurų minimalių poreikių krepšelis yra kriterijus, kuriuo būtų remiamasi reformuojant socialinės apsaugos sistemą, sako ekonomistas Romas Lazutka. Kitaip, nei gali pasirodyti iš gyventojų pasipiktinimo dėl tokios mažos sumos, niekas jiems iš tokių pajamų gyventi nesiūlo.
Pinigai
© DELFI / Domantas Pipas

Minimalių poreikių krepšelį apskaičiavo Vilniaus universiteto dėstytoja Jekaterina Navickė. Jos taikytų metodikų ataskaitoje pateiktos ir rekomendacijos dėl valstybės remiamų pajamų ir bazinės socialinės išmokos dydžių.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas sutiko, kad gyventojų poreikiai skirtingi ir turbūt dėl to taip jautriai reaguojama į skaičių „238“.

„Vienaip yra didmiestyje, kitaip – mažesniame miestelyje, kaimo vietovėse. Taip pat pagal amžiaus grupes: jei asmuo yra iki 40 metų, jo poreikiai yra žymiai didesni nei pensinio amžiaus žmogaus.

Vis dėlto, kažkokio dydžio reikia. Nemanau, kad šiuo metu pasiūlytas kelias yra pats geriausias, t.y. sudėtingomis metodikomis skaičiuoti. Galbūt paprasčiau būtų indeksuoti tą dydį ir susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu ar BVP vienam gyventojui“, – DELFI sakė jis.

Ekonomistas svarstė, kad galima būtų sukurti tokį modelį, kad vos ne kiekvienam žmogui asmeniškai atitiktų, bet tada jis praras prasmę.

„Tada apskritai nebus jokio skaičiaus. Kitas kraštutinumas – visus pagal viena kurpalių pamatuoti ir įvesti vieną dydį, nesvarbu – miestas ar kaimas, jaunas ar senas.

Manau, kad Lietuvai dabartinėje situacijoje pradžia galėtų būti vienas kurpalius – vienas bazinis dydis ir tada pabandžius, kaip jis veikia ir ar iš tikrųjų užtikrinama. Tai yra esmė – kad didžioji dalis asmenų turės bent minimaliai tokią paramą, kad turėtų bent tokias pajamas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas sakė, kad panašūs krepšeliai jau veikia daugelyje kitų šalių, pavyzdžiui, Suomijoje, Prancūzijoje, keliuose Šveicarijos kantonuose, kai kuriose JAV valstijose.

„Jie suvokia, kad žmogus negali gyventi iš oro, jei nori sukurti saugią visuomenę, kuri būtų tvari. Kad nebūtų taip, kad trūksta pajamų ir eina žmogus magnetolų iš automobilių krapštyti“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Išlaidos maistui

Savo ataskaitoje J. Navickė pirmiausia paaiškino, kad krepšelis sudarytas iš dviejų dalių: lėšų maistui ir lėšų ne maistui.

Maistui reikalinga minimali lėšų suma apskaičiuota remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl minimalaus maisto produktų rinkinio struktūros patvirtinimo“.

Maisto krepšelis apima dvylika kategorijų: Grūdų produktai; Kruopų ir ankštinių kultūrų produktai; Bulvės; Daržovės; Vaisiai ir uogos; Mėsa ir mėsos produktai; Pienas ir pieno produktai; Kiaušiniai; Žuvis ir žuvies produktai; Cukrus ir konditerijos produktai; Margarinas; Aliejus.

Autorė pabrėžia, kad skaičiuojama maisto krepšelio struktūra neapima gėrimų kategorijos, išskyrus pieno ir pieno produktų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad krepšelis įtraukia tik maisto išlaidas ir neįtraukia maisto ruošos ir socialinės funkcijos.

Ataskaitoje paaiškinama, kad krepšelio suma nustatoma remiantis Statistikos departamento fiksuojamomis vidutinėmis mažmeninėmis kainomis.

Visame krepšelyje išlaidos maistui (atsižvelgus į prognozuojamą infliaciją) 2017 metais sudaro 91,5 euro.

Jekaterina Navickė
Jekaterina Navickė
© DELFI / Audrius Solominas

Išlaidos ne maistui

Ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiai yra apskaičiuojami remiantis remiantis Statistikos departamento reguliariai atliekamu Namų ūkių biudžetų tyrimu.

Jis apima šias pinigines išlaidas: Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai; Apranga ir avalynė; Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras; Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė namų priežiūra; Sveikatos priežiūra; Transportas; Ryšiai; Laisvalaikis ir kultūra; Švietimas; Įvairios prekės ir paslaugos.

J. Navickė pabrėžė, kad į krepšelį nepatenka išlaidos skirtos alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams bei išlaidos restoranams ir viešbučiams.

Taikydama statistinius skaičiavimus mokslininkė nustatė, kad ne maistui skirta krepšelio dalis siekia 146,85 euro.

Taigi bendrai visas krepšelis vienam asmeniui sudaro 238,35 euro.

Šeimai skaičiuojama kitaip

J. Navickė taip pat rašo, kad nustatant minimalius šeimos poreikius, yra įprasta atsižvelgti į keliems asmenims būdingą vartojimo masto ekonomiją, bei į suaugusiųjų asmenų ir vaikų vartojimo poreikių skirtumus.

Mokslininkė paaiškino, kad pirmam suaugusiam asmeniui turėtų tekti visas krepšelis – 238,35 euro.

Antram bendrai gyvenančiam asmeniui jau 80 proc. – 190,68 euro.

Trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 proc., t.y. 166,85 euro.

Kokie produktai ir jų kiekiai patenka į maisto krepšelio metinę sudėtį galima pamatyti lentelėje.

Savo ataskaitoje J. Navickė teigia, kad apskaičiuojant minimalių poreikių patenkinimui reikalingas lėšas, svarbu atsižvelgti į kasmetinius kainų pokyčius ir atitinkamai perskaičiuoti minimaliems poreikiams patenkinti reikalingą sumą.

Dokumente taip pat rašoma, kad Vyriausybės remiamos pajamos (VRP) šiuo metu sudaro tik 43 proc. minimalių poreikių krepšelio dydžio – 102 eurus.

Tuo metu bazinė socialinė išmoka (BSI) sudaro vos 23 proc. - 38 eurus.

„Abiejų išmokų adekvatumas, užtikrinant minimalius poreikius, gali būti didinamas bent dviem būdais. Pirmasis būdas yra didinti VRP ir BSI dydžius. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti, jog paramos sistemoje yra numatytos kompensacijos už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, kuriuos įeina į ne maisto krepšelio dalį.

Antras būdas – neatsižvelgti į dalį uždirbamų pajamų, apskaičiuojant piniginę socialinę pašalpą. Abu būdai gali būti derinami, siekiant užtikrinti teikiamos socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims adekvatumą“, – apibendrina J. Navickė.

Visą J. Navickės ataskaitą galima perskaityti čia.

Nori padėti

R. Lazutka DELFI sakė, kad nelabai supranta, dėl ko kilo toks pasipiktinimas įvardyta 238 eurų suma.

„Jeigu per mažai, tada turime suprasti, kad turime daugiau mokėti mokesčių – kad pasidalintume su tais, kurie neužsidirba“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas.

Pašnekovas aiškino, kad krepšelio idėja skirta žmonių padėties pagerinimui.

„Užpuolė ten su pykčiais didžiausiais, kad nori žmones kankinti mažomis pajamomis. Tačiau pažiūrėkime į senatvės pensininkų pasiskirstymą: 46 proc. gauna mažiau nei tas krepšelis.

Aišku, mes nesiūlome, kad tos pensijos iškart būtų pakeltos, bet galvojame, kad būtų toks orientyras argumentacijai, kad reikia teikti bent tokį dydį“, – sakė R. Lazutka.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekonomistas pridūrė, kad žmonėms, kurie neužsidirba, priklauso socialinė parama, tačiau daugeliu atveju ji nesudaro 238 eurų sumos.

„Apie 15 proc. gyventojų pajamos yra tokios ir mažesnės nei tas krepšelis. Kas šeštas Lietuvos gyventojas iš tokių pajamų gyvena“, – sakė jis.

Vertina palankiai

Ž. Mauricas DELFI sakė, kad jei Lietuvoje siekiama kurti socialinės gerovės valstybę, tai joje neturėtų būti žmonės palikti visiškai likimo valiai.

„Kažkoks minimumas turėtų būti garantuojamas valstybės. Tai nebūtinai turi būti grynųjų pinigų išmoka. Negali būti gerovės valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos narė, tuoj bus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, kad žmonės gyvena visiškame skurde“, – kalbėjo jis.

Minimalių poreikių krepšelio idėją Ž. Mauricas vertino palankiai, tik pastebėjo, kad reikėtų geriau ją komunikuoti.

„Žmogus neturi laisvės nevalgyti ar vaikščioti nuogas gatvėje. Jis turi kažką apsirengti ir kažką pavalgyti. Valstybė turėtų tai užtikrinti, ji tai ir daro, tik kartais chaotiškai – vieniems daugiau duoda, kitiems – mažiau. Treti apskritai nedrįsta paprašyti ir nieko negauna“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto ekonomistas pabrėžė, kad krepšeliui reikia sutvarkytos socialinės apsaugos sistemos.

„Jei ji nebus sutvarkyta, tada tai gali būti kaip priežastis didinti išlaidas, kurios šiuo metu paskirstomos neefektyviai, o dar neefektyviau surenkamos. Galime užlipti ant to paties grėblio – norėsime kurti gerovės valstybę, o sukursime kažkokį mutantą, kai mokesčiai bus dar didesni, o surenkama bus mažai ir nebus lėšų. Kitaip tariant, apsižiota daug, bet nėra kaip įgyvendinti“, – komentavo pašnekovas.

Jei jūsų šeimoje mėnesinės pajamos vienam asmeniui sudaro 238 eurus arba mažiau ir jums pavyksta iš šios sumos išgyventi, prašome papasakoti, kaip tai pavyksta el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Google“ ir „Facebook“ pripažino patyrusios 100 mln. dolerių žalą dėl lietuvio veiksmų (11)

JAV interneto milžinės „Google“ ir „Facebook“ pripažino patyrusios 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) žalą dėl kompiuteriniu sukčiavimu kaltinamo lietuvio Evaldo Rimašausko veiksmų, penktadienį paskelbė britų nacionalinis transliuotojas BBC.

100 mln. dolerių išviliojusio lietuvio aukos - „Google“ ir „Facebook“ (49)

48 metų Evaldui Ramašauskui apgaulės schema pavyko apsimetus vienu garsiu techninės įrangos gamintoju iš Azijos, teigiama teismo dokumentuose. Amerikiečių bendrovių darbuotojus lietuvis įkalbėjo į jo sąskaitas Latvijoje, Kipre ir kitose šalyse pervesti dešimtis milijonų dolerių.

Lietuvės verslininkės poelgis sukėlė šurmulį Danijos žiniasklaidoje (155)

Nedidelį verslą sukūrusi lietuvė Lina Von Bale, turinti vestuvinių suknelių saloną Stenløse, šiomis dienomis sukėlė nemažą šurmulį Danijos žiniasklaidoje.

Trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas - mažesnis, nei pernai (5)

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

„Irdaivai“ dar kartą nepavyko atnaujinti Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso (6)

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ dar kartą nepavyko atnaujinti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso.