Netrukus bankuose – pokyčiai atliekant mokėjimus

 (300)
Elektroninės bankininkystės vartotojai nuo balandžio 1 d. negalės atlikti mokėjimų, jei turės tik slaptažodžių kodų korteles. Jau po mėnesio bus taikomi griežtesni reikalavimai tokiems mokėjimams, tačiau dauguma klientų iki šiol nesusirūpino, ko dar reikės be kodų kortelių.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Didieji bankai svarsto galimybę kartu sukurti paprastą ir visiems klientams vienodą sprendimą, panašų į mobiliąją programėlę, kuris būtų alternatyva palyginti retai naudojamiems mokamiems generatoriams, elektroniniam ir mobiliajam parašui. Kol jo nėra, papildoma mokėjimų apsaugos priemone taps SMS žinute bankų siunčiami kodai.

Taigi, kad po mėnesio neprarastų galimybės mokėti internetu, visi klientai turi įsigyti mobiliuosius telefonus, o jei jau turi – bankui nurodyti arba patikslinti jų numerius. Apie tai DELFI informavo trijų didžiausių šalies bankų „Swedbank“, SEB ir DNB atstovai.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pabrėžia, jog kodų slaptažodžių kortelėmis bus galima naudotis ir po balandžio 1 d. – klientams nėra privaloma jų keisti į kitas alternatyvias priemones. Tačiau nuo tos dienos jomis besinaudojančių klientų laukia pokyčiai.

„Dalį veiksmų interneto banke ir išmaniojoje programėlėje reikės papildomai patvirtinti saugumo kodu, gautu SMS žinute. Ją reikės įvesti pervedant didesnę nei 30 Eur sumą į kitą banką, tvarkant periodinius mokėjimus ir e. sąskaitas, keičiant asmens duomenis, tvarkant patikimų gavėjų sąrašą. Pervedimams banko viduje bus taikomas 300 Eur dienos limitas“, – aiškino banko atstovas ir pridūrė, kad žinučių siuntimas nieko nekainuos – šias išlaidas padengs bankas.

S. Abraškevičius kvietė klientus pateikti bankui mobilaus telefono numerį, kuriuo bus siunčiami saugumo kodai. Tai galima padaryti savarankiškai interneto banke.

„Telefono numerio nepateikę kodų kortelių naudotojai nuo balandžio 1 d. negalės atlikti veiksmų, kuriems reikalingi papildomi SMS kodai. Tiesa, telefono numerį užregistruoti bus galima ir po balandžio 1 d. paskambinus į banką“, – tikino jis.

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius informavo, kad ir šio banko klientai daugelį veiksmų turės tvirtinti SMS žinute gautu kodu.

„Šis pokytis nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujiems klientams, o nuo balandžio 1 d. jis įsigalios ir esamiems klientams, naudojantiems slaptažodžių kodų korteles. Mūsų klientams papildomu kodu, gautu SMS žinute, reikia tvirtinti visus mokėjimo nurodymus, išskyrus į savo sąskaitas SEB banke ir mokant už komunalinius mokesčius“, – aiškino direktorius.

Jo teigimu, bankas asmeniškai informuoja klientus apie šiuos pokyčius ir prašo jų iki kovo 31 d. bankui nurodyti ar patikslinti savo mobiliojo telefono numerį. Tai jie gali padaryti prisijungę prie SEB interneto banko. Jokių kitų veiksmų klientams imtis nereikia.

Anot DNB banko komunikacijos vadovo Valdo Lopetos, šis bankas taip pat jau kurį laiką kviečia klientus interneto banke atnaujinti savo kontaktus ir nurodyti aktualų telefono numerį, kuriuo nuo balandžio 1 d. bus atliekamas papildomas identifikavimas SMS žinute.

Jeigu klientas nespės to padaryti iki balandžio 1 d., telefono numerį jis galės patikslinti ir vėliau, prieš atlikdamas naują mokėjimą interneto banke.

„Klientai, kurie neturi telefono, pavedimus galės daryti naudodamiesi PIN kodų generatoriumi arba e. parašu“, – tikino jis.

Bankų atstovai taip pat informavo, kad kartu svarsto galimybę sukurti universalų vieningą asmens identifikavimo sprendimą, kuris veiktų panašiai kaip mobilioji programėlė.

Tačiau kol kas atliekama tik tokio sprendimo galimybių studija. Kaip ir kada jis būtų įgyvendintas kol kas neaišku.

Bankas „Nordea“ praėjusią savaitę klientams pristatė kodų generatoriaus programėlę telefone. Jungiantis prie elektroninės ar mobiliosios šio banko sistemos ji gali būti naudojama vietoje kodų kortelės ar kodų generatoriaus.

Kaip dabar, taip ir po balandžio 1 d. bankų klientai prisijungdami prie internetinės bankininkystės sistemų ir atlikdami jose mokėjimus galės naudotis bankų išduodamu nešiojamuoju kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu telefone ar elektroniniu parašu asmens tapatybės kortelėje.

Gyventojai įspėjami būti atsargiais ir nepalikti jokių duomenų neaiškiose interneto svetainėse.

Nei bankų, nei policijos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų darbuotojai neskambina gyventojams telefonu, nesilanko jų namuose ir neprašo diktuoti sąskaitų numerių, slaptažodžių, PIN kodų ir ar kitokios asmeninės informacijos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

R. Dargis: kad demografija mus skaudžiai palies, kalbu 11 metų (65)

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ demografinė prognozė Lietuvai pati skaudžiausia iš visų bendrijos šalių. Lietuva nyks sparčiausiai. Jeigu šiais metais skaičiuojame 2,850 mln. gyventojų, tai šimtmečio viduryje liks mažiau nei 2 mln, o 2080-aisiais – vos daugiau nei 1,5 mln.

Parduota atidaryta alaus skardinė prišaukė tikrą bėdą (213)

Naktiniuose baruose alkoholiniais gėrimais prekiaujančios pardavėjos ar barmenės nėra apsaugininkės, todėl ir negali prisiimti atsakomybės, jeigu klientas su atidaryta alaus skardine ar buteliu išeis iš baro. Taip nusprendė teismas, konstatavęs, kad iš pardavėjo nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje.

Gudrus valdžios sumanymas didinti mokesčius (380)

Mokesčių permainas planuojantys valdantieji teigia, kad finansiškai darbuotojai jų nepajus. Tačiau gaunantiems kitokių pajamų, pavyzdžiui, iš individualios veiklos arba turto pardavimo, mokesčiai gali padidėti.

Pašto skyrius siūlo įkurti bibliotekose ar parduotuvėse (91)

Siekiant kaimo vietovių nepalikti be pašto, Lietuvos pašto padaliniai galėtų dirbti kartu su bibliotekomis ar kitomis valstybės institucijomis, sako Seimo pirmininkas.

„Barbora“ ateina į Kauną (51)

Internetinė parduotuvė „Barbora“ balandį planuoja pradėti veiklą Kaune, pranešė įmonės direktorius Tomas Kibildis.