Netrukus bankuose – pokyčiai atliekant mokėjimus

 (300)
Elektroninės bankininkystės vartotojai nuo balandžio 1 d. negalės atlikti mokėjimų, jei turės tik slaptažodžių kodų korteles. Jau po mėnesio bus taikomi griežtesni reikalavimai tokiems mokėjimams, tačiau dauguma klientų iki šiol nesusirūpino, ko dar reikės be kodų kortelių.
Netrukus bankuose – pokyčiai atliekant mokėjimus
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Didieji bankai svarsto galimybę kartu sukurti paprastą ir visiems klientams vienodą sprendimą, panašų į mobiliąją programėlę, kuris būtų alternatyva palyginti retai naudojamiems mokamiems generatoriams, elektroniniam ir mobiliajam parašui. Kol jo nėra, papildoma mokėjimų apsaugos priemone taps SMS žinute bankų siunčiami kodai.

Taigi, kad po mėnesio neprarastų galimybės mokėti internetu, visi klientai turi įsigyti mobiliuosius telefonus, o jei jau turi – bankui nurodyti arba patikslinti jų numerius. Apie tai DELFI informavo trijų didžiausių šalies bankų „Swedbank“, SEB ir DNB atstovai.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pabrėžia, jog kodų slaptažodžių kortelėmis bus galima naudotis ir po balandžio 1 d. – klientams nėra privaloma jų keisti į kitas alternatyvias priemones. Tačiau nuo tos dienos jomis besinaudojančių klientų laukia pokyčiai.

„Dalį veiksmų interneto banke ir išmaniojoje programėlėje reikės papildomai patvirtinti saugumo kodu, gautu SMS žinute. Ją reikės įvesti pervedant didesnę nei 30 Eur sumą į kitą banką, tvarkant periodinius mokėjimus ir e. sąskaitas, keičiant asmens duomenis, tvarkant patikimų gavėjų sąrašą. Pervedimams banko viduje bus taikomas 300 Eur dienos limitas“, – aiškino banko atstovas ir pridūrė, kad žinučių siuntimas nieko nekainuos – šias išlaidas padengs bankas.

S. Abraškevičius kvietė klientus pateikti bankui mobilaus telefono numerį, kuriuo bus siunčiami saugumo kodai. Tai galima padaryti savarankiškai interneto banke.

„Telefono numerio nepateikę kodų kortelių naudotojai nuo balandžio 1 d. negalės atlikti veiksmų, kuriems reikalingi papildomi SMS kodai. Tiesa, telefono numerį užregistruoti bus galima ir po balandžio 1 d. paskambinus į banką“, – tikino jis.

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius informavo, kad ir šio banko klientai daugelį veiksmų turės tvirtinti SMS žinute gautu kodu.

„Šis pokytis nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujiems klientams, o nuo balandžio 1 d. jis įsigalios ir esamiems klientams, naudojantiems slaptažodžių kodų korteles. Mūsų klientams papildomu kodu, gautu SMS žinute, reikia tvirtinti visus mokėjimo nurodymus, išskyrus į savo sąskaitas SEB banke ir mokant už komunalinius mokesčius“, – aiškino direktorius.

Jo teigimu, bankas asmeniškai informuoja klientus apie šiuos pokyčius ir prašo jų iki kovo 31 d. bankui nurodyti ar patikslinti savo mobiliojo telefono numerį. Tai jie gali padaryti prisijungę prie SEB interneto banko. Jokių kitų veiksmų klientams imtis nereikia.

Anot DNB banko komunikacijos vadovo Valdo Lopetos, šis bankas taip pat jau kurį laiką kviečia klientus interneto banke atnaujinti savo kontaktus ir nurodyti aktualų telefono numerį, kuriuo nuo balandžio 1 d. bus atliekamas papildomas identifikavimas SMS žinute.

Jeigu klientas nespės to padaryti iki balandžio 1 d., telefono numerį jis galės patikslinti ir vėliau, prieš atlikdamas naują mokėjimą interneto banke.

„Klientai, kurie neturi telefono, pavedimus galės daryti naudodamiesi PIN kodų generatoriumi arba e. parašu“, – tikino jis.

Bankų atstovai taip pat informavo, kad kartu svarsto galimybę sukurti universalų vieningą asmens identifikavimo sprendimą, kuris veiktų panašiai kaip mobilioji programėlė.

Tačiau kol kas atliekama tik tokio sprendimo galimybių studija. Kaip ir kada jis būtų įgyvendintas kol kas neaišku.

Bankas „Nordea“ praėjusią savaitę klientams pristatė kodų generatoriaus programėlę telefone. Jungiantis prie elektroninės ar mobiliosios šio banko sistemos ji gali būti naudojama vietoje kodų kortelės ar kodų generatoriaus.

Kaip dabar, taip ir po balandžio 1 d. bankų klientai prisijungdami prie internetinės bankininkystės sistemų ir atlikdami jose mokėjimus galės naudotis bankų išduodamu nešiojamuoju kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu telefone ar elektroniniu parašu asmens tapatybės kortelėje.

Gyventojai įspėjami būti atsargiais ir nepalikti jokių duomenų neaiškiose interneto svetainėse.

Nei bankų, nei policijos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų darbuotojai neskambina gyventojams telefonu, nesilanko jų namuose ir neprašo diktuoti sąskaitų numerių, slaptažodžių, PIN kodų ir ar kitokios asmeninės informacijos.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Po Didžiosios Britanijos išmušė ir ES reitingo tirpimo valanda

Tarptautinė reitingavimo agentūra „Standard & Poor's ketvirtadienį sumažino sumažino ES kredito reitingą, praneša „Bloomberg“ televizija.

Norvegijos bankas teisme bylinėsis su 150 tūkst. klientų (10)

Norvegijos vartotojų taryba birželio 21 dieną 150 tūkst. banko klientų vardu teismui pateikė ieškinį dėl DNB banko veiklos. 2010–2014 metais šis bankas skyrė per didelius mokesčius savo klientams, o surinktų investicijų valdymo mokesčių perteklius siekė net 73 mln. eurų. Šis atvejis – tai stambiausias grupės ieškinys Norvegijos istorijoje.

Lietuvoje įteisinta „Startuolių viza“ (7)

Seimas pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kurios įteisina „Startuolių vizą“, o Lietuvos darbdaviams suteikia galimybę paprasčiau įdarbinti jiems reikalingus specialistus iš ne Europos Sąjungos šalių, rašoma pranešime spaudai.

G. Nausėda pasakė, kas po „Brexit“ laukia emigrantų (287)

Jungtinės Karalystės gyventojams referendume nutarus išstoti iš Europos Sąjungos, šalies gyventojų pajamos eurais smuko maždaug dešimtadaliu. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl to dalį uždirbtų pinigų į Lietuvą siunčiančių emigrantų piniginės paplonės.

R. Budbergytė: tik patiems Lietuvos gyventojams mokesčiai atrodo labai dideli (251)

Naujoji Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė pritaria daliai šalies mokesčių ekspertų, teigiančių, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra „šiek tiek per didelis“, tuo pačiu pažymėdama, kad mokesčiai šalyje galbūt nėra teisingai subalansuoti.