Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvusi parduotuvės vedėja G. Zdanevičienė pripažinta kalta ne tik dėl svetimo turto iššvaistymo, bet ir pasisavinimo. Nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, todėl jau artimiausiu metu moteris iš pataisos inspekcijos sulauks kvietimo atvykti atlikti bausmę.

Teisėjų kolegija taip pat nutarė, kad pardavėja privalės atlyginti savo darbdaviui padarytą žalą – Tomo Nemčiausko įmonei priteisti daugiau kaip 65 tūkst. Lt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. Zdanevičienė nuo 2006-ųjų birželio iki 2012-ųjų balandžio dirbo T. Nemčiausko įmonei priklausančioje ūkinių ir statybinių prekybių parduotuvėje vedėja-pardavėja.

Vienintelė už visas parduotuvėje gautas, priimtas ir saugomas prekes atsakinga pardavėja darbe jautėsi kaip savo namuose – pardavusi prekes į kasą neįnešė bei asmeniniam naudojimui pasiėmė 10 tūkst. Lt, be to, nemokamai pasiėmė ūkinių ir statybinių prekių už daugiau kaip 38 tūkst. Lt.

Maža to, pardavėja keliems asmenims be užmokesčio perleido ūkines ir statybines prekes, o vienam pirkėjui pardavusi prekių už 4 tūkst. Lt, G. Zdanevičienė pinigų net neįnešė į kasą, o paskolino vienai moteriai.

Kad pardavėja sukčiauja, pirmasis pastebėjo parduotuvės savininkas, patikrinęs buhalterinius dokumentus – nors juose buvo užfiksuotos gautos lėšos už parduotas prekes, tačiau realiai kasoje pinigų nebuvo.

Pokalbiui pakviesta pardavėja teisinosi, kad duodavo prekes pirkėjams „skolon“ – esą šie taip ir neatsiskaitė.

„Parduotuvėje dirbau viena – vykdžiau ne tik pardavėjos pareigas, tačiau buvo atsakinga ir už prekių laikymą bei saugojimą, – sakė G. Zdanevičienė. – Per 6 mano darbo metus parduotuvėje nebuvo atlikta nei viena revizija, prekių pardavimą fiksavau viena. Manau, trūkumas kasoje galėjo susidaryti ne tik dėl suklydimo vedant prekių apskaitą, bet ir dėl to, kad dalį prekių duodavau kaimo žmonėms skolai – jais labai pasitikėjau. Tačiau ne visi nuoširdžiai grąžindavo pinigus, dėl ko ne kartą buvau apgauta“.

Moteris prisipažino, kad retkarčiais savo reikmėsm iš kasos paimdavo pinigus, o iš parduotuvės – ir prekes.

„Tačiau visą laiką stengdavausi grąžinti pinigus“, – tikino G. Zdanevičienė.

Buvusi parduotuvės vedėja teisme nesugebėjo paaiškinti, iš kur susidarė toks didelis prekių trūkumas.

„Patikėkite, realiai neturėjau jokios turtinės naudos“, – tvirtino ji.

Teisme G. Zdanevičienė griebėsi net aukos vaidmens – parduotuvės savininką ėmė kaltinti susidorojimu, nes šis esą ją norėjo atleisti iš darbo, o siekdamas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, esą paslėpė visus jos darbinius užrašus, kuriuose atsispindėjo žmonių, paėmusių prekes, pavardės.

Maža to, pardavėja teigė, kad šias prekes vietos gyventojams perduodavo parduotuvės vadovo nurodymu.

Tačiau tokie buvusios prekybininkės argumentai teisėjų neįtikino. Pasak jų, G. Zdanevičienė ne kartą keitė savo parodymus, o kai kurias abejotinas aplinkybes nurodė tik bylą nagrinėjant teisme.

„Nuteistoji ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė pasisavinusi ir iššvaisčiusi visą kaltinime inkriminuotą T. Nemčiausko įmonei priklausančio turto vertę, keitė savo parodymus dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių“, – teisėjai įsitikinę, kad ilgametė pardavėja yra linkusi gyventi socialiai neteisingą gyvenimą.

Pasak jų, keisdama savo poziciją buvusi pardavėja tik siekė sumažinti savo kaltės laipsnį dėl neteisėtų veiksmų padarymo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)