Nerimas D. Britanijoje po „Bre­xit“: emigranto santaupos tirpo akyse

Tautiečiai, dir­ban­tys ir gy­ve­nan­tys Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, rim­tų per­mai­nų po „Bre­xit“ re­fe­ren­du­mo sa­ko ne­pas­te­bė­ję.

Eko­no­mi­nę įtam­pą ke­lia tik tai, kad, kri­tus sva­ro kur­sui, su­ma­žė­jo pi­ni­gų ato­sto­goms Lie­tu­vo­je. Sva­rai nu­ver­tė­jo ne tik imig­ran­tų, bet ir bri­tų są­skai­to­se.

Iš­puo­lių bu­vo ir be re­fe­ren­du­mo

Kris­ti­na Rim­ke­vi­čiū­tė be­veik dvy­li­ka me­tų gy­ve­na ne­to­li Lon­do­no cent­ro, va­di­na­mo­jo­je 2-oje zo­no­je.

Pa­si­tei­ra­vus, kaip šiuo me­tu se­ka­si lie­tu­viams, įsi­kū­ru­siems Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je (JK), mo­te­ris tik šyp­so­si.

„Ma­žiau klau­sy­ki­te ne­są­mo­nių, kad vi­so­kie iš­puo­liai prieš emig­ran­tus pra­si­dė­jo ir kad tai vyks­ta tik po re­fe­ren­du­mo“, – sa­ko 31-erių mo­te­ris, cent­ri­nė­je Lon­do­no da­ly­je dir­ban­ti ad­mi­nist­ra­to­re pra­ban­gių ba­tų par­duo­tu­vė­je.

Kris­ti­nos žo­džiais, ir be re­fe­ren­du­mo rep­li­kų emig­ran­tams (kaip ir juo­dao­džiams) ar net jų ap­stum­dy­mo pa­si­tai­ky­da­vo, tik da­bar į tai su­telk­tas vi­suo­ti­nis dė­me­sys.

„Ro­dė prieš ke­lias die­nas per te­le­vi­zi­ją, kad vie­na mo­te­ris, išei­vė iš, be­rods, Lat­vi­jos ne­pa­gar­biai bu­vo iš­va­din­ta. Ne­ma­nau, kad kaž­kas taip pa­siel­gė po­li­ti­niais su­me­ti­mais. Įvar­dy­čiau tai pa­pras­čiau­siu chu­li­ga­niz­mu“, – sa­ko jau­na mo­te­ris.

Įtam­pos dėl mig­ran­tų atei­ties, Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai ap­si­spren­dus pa­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą, nei ji, nei jos ap­lin­kos žmo­nės ne­pa­ju­to.

Ki­ta ver­tus, eko­no­mi­nė įtam­pa jau­čia­ma. Ir ji yra ne tik tarp mig­ran­tų, bet ir tarp pa­čių bri­tų. Tai ro­do su­ma­žė­ju­si pre­ky­ba. Žmo­nės lau­kia, ne­ži­no, kaip bus. Ir nie­kas jiems neaiš­ki­na, nes, Kris­ti­nos žo­džiais, ir pa­tys po­li­ti­kai grei­čiau­siai kol kas ne­ži­no.

Jos gy­ve­ni­mo drau­gas – išei­vis iš Al­ba­ni­jos. Jis Lon­do­ne tu­ri nuo­sa­vą vers­lą – au­to­mo­bi­lių plo­vyk­lą. Vy­ras pa­ste­bė­jo, kad jo tei­kia­mos pa­slau­gos apim­tys gerai su­ma­žė­jo jau dvi sa­vai­tės iki re­fe­ren­du­mo ir ma­žė­ja iki šiol.

„Žmo­nės bi­jo leis­ti pi­ni­gus. Ne­ži­nia. Eko­no­mi­nis są­stin­gis“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Bri­tų vi­suo­me­nė­je, anot lie­tu­vės, sklan­do ne­ri­mo ir dėl tarp­tau­ti­nių in­ves­ti­ci­jų. Jie ne­ri­mau­ja, kad, už­da­rius ša­lies sie­nas, už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai, užuo­t ieš­ko­ję bū­dų pa­tek­ti į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos rin­ką, nu­kreips in­ves­ti­ci­jas į ki­tas leng­viau priei­na­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bes.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gai­dų po re­fe­ren­du­mo at­si­ra­do ir tarp bal­sa­vi­mo tei­sės dar ne­tu­rė­ju­sio ša­lies jau­ni­mo. Jau­nuo­liams ne­ra­mu, kad, už­da­rius sie­nas, bus už­da­ry­ta ir ga­li­my­bė jiems leng­vai mig­ruo­ti į ki­tas Eu­ro­pos vals­ty­bes, ten stu­di­juo­ti.

„O kas bal­sa­vo už iš­sto­ji­mą? Ogi pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, te­be­gy­ve­nan­tys min­ti­mis apie ka­dai­se neeu­ro­pi­nę Ang­li­ją, ku­rio­je ne­va bū­da­vę ge­riau. Taip pat men­kes­nio eko­no­mi­nio iš­pru­si­mo as­me­nys, ku­riuos pa­vei­kė me­la­gin­gi po­pu­lis­tų pa­ža­dai, kad už jų „taip“ bus ski­ria­ma pi­ni­gų li­go­ni­nėms su­re­mon­tuo­ti“, – pa­sa­ko­ja Lon­do­ne gy­ve­nan­ti tau­tie­tė.

Paaiš­kė­jus me­lui, Kris­ti­nos ži­nio­mis, at­si­ra­do ne­ma­žai to­kių, ku­rie jau ki­tą die­ną po re­fe­ren­du­mo skam­bi­no rin­ki­mų ko­mi­si­jai ir rei­ka­la­vo leis­ti per­bal­suo­ti, „iš­tai­sy­ti klai­dą“.

Sva­rai at­pi­go per vie­ną nak­tį

37 me­tų Kęs­tu­tis Li­ver­pu­ly­je gy­ve­na ir dir­ba sta­ty­bo­se dau­giau nei me­tus. Jis ži­nių lai­dą įsi­jun­gė vie­tos lai­ku apie sep­ty­nias ry­to – tuo me­tu re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai jau bu­vo aiš­kūs. In­ter­ne­tas ply­šo nuo ko­men­ta­rų: at­ro­dė, kad vi­si pa­ty­rė šo­ką dėl to, kas nu­ti­ko.

Sva­ro kur­sas apie sep­ty­nias, praė­jus ke­lioms va­lan­doms, kai bu­vo pa­skelb­ti re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai, bu­vo nu­kri­tęs maž­daug de­vy­nis pro­cen­ti­nius punk­tus.

Kęs­tu­tis tuč­tuo­jau pa­ban­dė pri­si­jung­ti prie in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės ir „iš­gel­bė­ti“, tai yra, iš­si­keis­ti į eu­rus ato­sto­goms Lie­tu­vo­je tau­py­tą už­dar­bį. Ta­čiau sis­te­ma grei­čiau­siai dėl vi­suo­ti­nio puo­li­mo ir va­liu­tų kei­ti­mo bu­vo „už­lū­žu­si“.

Su­gai­šo ke­lias va­lan­das mė­gin­da­mas pa­tek­ti į in­ter­ne­ti­nę va­liu­tos kei­tyk­lą, ta­čiau pa­stan­gos ne­da­vė re­zul­ta­to.

Sug­rį­žęs va­ka­re iš dar­bo, lie­tu­vis su­ži­no­jo, kad sva­ras eu­ro at­žvil­giu at­pi­go dar ke­liais pro­cen­tais.

„Pas­kui skai­čia­vau, kad užuo­t ėjęs į dar­bą, ge­riau jau bū­čiau spau­dęs myg­tu­kus ban­dy­da­mas „iš­kiš­ti“ aky­se pin­gan­čius sva­riu­kus“, – pa­sa­ko­ja žo­džio ki­še­nė­je neieš­kan­tis pa­šne­ko­vas.

Žo­džiu, per vie­ną nak­tį po re­fe­ren­du­mo Kęs­tu­čio tu­rė­tas tūks­tan­tis sva­rų, kei­čiant jį į eu­rus, su­ma­žė­jo iki 700.

Atos­to­gas Lie­tu­vo­je dėl tos pa­čios fi­nan­si­nės prie­žas­ties Kęs­tu­tis ati­dė­jo – tam, kad už­si­dirb­tų pra­ras­tus pi­ni­gus.

Pa­sak jau­no vy­ro, kri­tus sva­ro kur­sui eu­ro at­žvil­giu, pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų svy­ra­vi­mo bri­tai ne­pa­ju­to: nie­kas lyg ir neat­pi­go, nie­kas ne­pab­ran­go.

„Gy­ve­nan­čių­jų Ang­li­jo­je sva­ro kri­ti­mas eu­ro at­žvil­giu lyg ir ne­pa­lie­tė. Ki­tas rei­ka­las, jei at­si­ra­do rei­ka­las keis­ti sva­rus į eu­rus. Ta­da nuo­sto­lis ga­ran­tuo­tas“, – aiš­ki­na šiau­lie­tis.

Bi­jo pri­trūk­ti dar­bo jė­gos

Kęs­tu­tis dar­buo­ja­si sta­ty­bų kom­pa­ni­jo­je. Šiuo me­tu sta­to li­go­ni­nę. Iš 180-ies dir­ban­čių­jų apie 80 pro­cen­tų yra at­vy­kė­liai iš įvai­rių ša­lių – dau­giau­siai Bul­ga­ri­jos, Ru­mu­ni­jos, neišs­ki­riant ir Lie­tu­vos.
Kar­tu su šiau­lie­čiu dir­ban­tys bri­tai apie re­fe­ren­du­mą dis­ku­tuo­ti pla­čiau ne­no­ri.

Ta­čiau nuo­tai­kų sklan­do vi­so­kių. Pa­si­gir­dę kal­bų ir apie tai, kad, ne­be­li­kus mig­ran­tų, ga­li tek­ti už­da­ry­ti vers­lus, nes ne­be­liks dar­bo jė­gos.

„Vie­nas vie­ti­nis man pri­si­pa­ži­no bal­sa­vęs už iš­sto­ji­mą. Taip da­rę ir ke­li jo pa­žįs­ta­mi. Bet bal­sa­vę ne­rim­tai, o tik no­rė­da­mi kaž­ką pa­gąs­din­ti, kaž­kam įgel­ti. Gal­vo­ju, jie pa­siel­gė taip pat, kaip, pa­vyz­džiui, kaž­ka­da Kau­nas, nu­bal­sa­vęs už V. Šus­taus­ką. Ir­gi pa­žai­dė, o čia tik op!“ – emo­cin­gai kal­ba pa­šne­ko­vas.

„Atė­jū­nai, lauk!

Bos­to­ne dau­giau nei dvy­li­ka me­tų gy­ve­nan­tis Ser­ge­jus Ži­lins­kas vie­tos kom­pa­ni­jo­je šiuo me­tu dir­ba že­mės ūkio dar­bus, do­ro­ja ko­pūs­tus.

46 me­tų vy­ras juo­kau­ja, kad vie­tos lie­tu­viai mėgs­ta pa­fi­lo­so­fuo­ti atei­ties te­ma. Ta­čiau rim­tes­nės grės­mės – nei eko­no­mi­nės, nei juo la­biau fi­zi­nės – Bos­to­ne, ku­ris aiš­kia per­sva­ra nu­bal­sa­vo už pa­si­trau­ki­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, pa­šne­ko­vas sa­ko ne­pa­ju­tęs.

Tik prieš ke­lias sa­vai­tes ant na­mo, ku­ria­me gy­ve­na mig­ran­tai iš Lat­vi­jos, sie­nos bu­vo di­de­lė­mis rai­dė­mis iš­purkš­tas už­ra­šas „Atė­jū­nai, lauk!“. Iš­puo­liu iš kar­to su­si­do­mė­jo vie­tos po­li­ci­ja.
S. Ži­lins­kas šį in­ci­den­tą va­di­na pa­pras­čiau­siu chu­li­ga­niz­mu.

JK in­teg­ra­ci­jos mi­nist­rui iš­sa­ky­tas su­si­rū­pi­ni­mas dėl iš­puo­lių prieš lie­tu­vius

Lon­do­ne už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Mant­vy­das Be­ke­šius Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) imig­ra­ci­jos mi­nist­rui Ro­ber­tui Gud­vi­lui iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl pa­daž­nė­ju­sių iš­puo­lių prieš šio­je ša­ly­je gy­ve­nan­čius lie­tu­vius.

Nau­jai pa­skir­tas R. Gud­vi­las pir­ma­die­nį ap­si­lan­kė Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Lon­do­ne.

„Ypač di­de­lį dė­me­sį vi­ce­mi­nist­ras at­krei­pė į at­mos­fe­rą mo­kyk­lo­se, kur vai­kai už­gau­lio­ja­mi ne tik bend­ra­moks­lių, bet kar­tais ir mo­ky­to­jų ar tė­vų. Va­do­vau­jan­tis JK vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­teik­ta sta­tis­ti­ka, 10 pro­cen­tų nea­py­kan­tos ap­raiš­kų yra prieš vai­kus“, – ra­šo­ma Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me.

Anot URM, R. Gud­vi­las pa­žy­mė­jo, kad JK griež­tai smer­kia ne­pa­gar­baus el­ge­sio at­ve­jus ir ne­to­le­ruos jo­kių kse­no­fo­bi­nių ap­raiš­kų. Mi­nist­ras taip pat pa­ti­ki­no, kad, kol Lon­do­nas ves de­ry­bas su Briu­se­liu dėl iš­sto­ji­mo iš ES są­ly­gų, Lie­tu­vos pi­lie­čiai JK gy­vens to­kio­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis, kaip ir iki šiol.

„R. Gud­vi­las pa­reiš­kė, kad JK ver­ti­na Lie­tu­vos pi­lie­čių in­dė­lį į JK eko­no­mi­ką, nes dau­ge­lis sri­čių yra pa­rem­tos dar­buo­to­jais, at­vyks­tan­čiais iš ES ša­lių, tai­gi ir Lie­tu­vos. Mi­nist­rui yra ži­no­ma, kad fi­nan­sų, tei­sės, me­di­ci­nos, že­mės ūkio ir ki­to­se sri­ty­se dir­ba daug pui­kių dar­buo­to­jų iš Lie­tu­vos.