Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka sako, kad dėl to pradingtų paskata slėpti draudžiamąsias pajamas. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas įspėja, jog šis pasiūlymas gali turėtų ir nenumatytų neigiamų pasekmių.
Grindų ir NPD sinergija
Vyriausybės pristatytame mokesčių sistemos tobulinimo plane siūloma nustatyti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio grindis darbdavio socialinio draudimo įmokoms.
Taip pat norima įvesti 100 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) socialinio draudimo įmokoms uždirbantiems iki MMA (380 eurų).
Uždirbantiems tarp 380 ir 480 eurų „Sodros“ NPD būtų apskaičiuojamas pagal tokią formulę: 100 – (darbo užmokestis - MMA).
Teigiama, kad dėl pradingusios galimybės mažinti „Sodros“ įmokas dirbtinai mažinant draudžiamąsias pajamas, dalis pajamų išlįstų iš „šešėlio“, dėl to padidėtų žmonių socialinės garantijos.
Be to, Vyriausybė nurodo, kad NPD siūloma prilyginti draudžiamosioms pajamoms, todėl išmokos dėl pritaikyto NPD nesumažėtų.
Poveikis praktikoje
Šiuo metu, pavyzdžiui, 0,5 etato už MMA dirbantis asmuo „ant popieriaus“ gauna 190 eurų, o „į rankas“ – 172,90 euro (atskaičius 6 proc. sveikatos ir 3 proc. pensijų ir socialinį draudimus). Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl pritaikyto NPD toks darbuotojas nemoka.
Darbdavys už šį darbuotoją „Sodrai“ sumoka 58,86 euro, o visa darbo vietos kaina sudaro 249,24 euro (su 0,2 proc. įmoka garantiniam fondui).
Įgyvendinus mokesčių pertvarkoje įvardintus pasiūlymus, jo „į rankas“ gaunama suma padidėtų 9 eurais, iki 181,9 euro.
GPM jis ir toliau nemokėtų, o dėl 100 eurų „Sodros“ NPD sumažėtų įmokų „Sodrai“ bazė – jos būtų skaičiuojamos ne nuo 190, o nuo 90 eurų.
Už sveikatos draudimą 190 eurų „ant popieriaus“ uždirbantis asmuo sumokėtų 5,4 euro (6 eurais mažiau), o už pensijų ir soc. draudimą 2,7 euro (3 eurais mažiau). Iš to ir susidaro 9 eurų padidėjimas „į rankas“.
Tuo metu darbdavio „Sodros“ įmoka dėl įvedamų „Sodros“ grindų padidėtų 27,88 euro, iki 86,74 euro.
Ji būtų apskaičiuojama taip: 30,98 proc. nuo 280 eurų (MMA - 100 eurų „Sodros“ NPD). Tokią sumą reikėtų mokėti visiems darbdaviams, kurie moka 380 eurų arba mažesnę algą.
Vienintelė išimtis – jei darbuotojas, už kurį mokama dirba dar vienoje darbovietėje, kur yra apdraustas bent jau nuo MMA.
Apibendrinant, po mokesčių pertvarkos 0,5 etato už MMA dirbančio asmens darbo vietos kaina padidėtų 27,88 euro ir sudarytų 277,12 euro.
Taip pat padidėtų darbuotojo ir darbdavio bendrai sumokamų mokesčių suma – ji būtų 18,88 euro didesnė ir sudarytų 95,22 euro.
„Sodros“ duomenimis, 2017 metų balandį Lietuvoje buvo 247 tūkst. asmenų, kurių pajamos buvo iki 380 eurų per mėnesį.
Dėl kelių darboviečių dar svarsto
Kaip DELFI sakė R. Lazutka, šiuo metu dar nėra galutinai apsispręsta, kaip bus skaičiuojamos „Sodros“ įmokos, jei mažiau nei MMA gaunantis žmogus dirba keliose darbovietėse.
„Tarkim, vienoje dirba ketvirčiu etato, o kitoje – puse, tai galvojame, kad gal nebeieškoti ten, nes būtų sudėtinga tas įmokas paskirstyti.
Žinoma, techniškai būtų galima, bet turbūt reiktų daryti panašiai kaip su mokesčių deklaravimu, t. y. metų pabaigoje suderinti ir tada grąžinti, jei yra permoka“, – svarstė jis.
Profesorius paaiškino, kad „Sodros“ grindų ir NPD pasiūlymais siekiama, kad žmonės galiausiai būtų apdrausti.
„Ypač didelė problema yra dėl pensijų stažo kaupimo, nes jei yra mažiau nei minimali alga, tada reikia dirbti dvejus metus, kad uždirbtum metus stažo“, – sakė R. Lazutka.
Jis priminė apie pastaruoju metu pastebimą tendenciją, kai po Nepriklausomybės atgavimo dalis gyventojų daug laiko nekaupė stažo.
„Daug iš tos kartos dabar ateina į pensiją ir neturi reikiamo stažo. Baiminamasi, kad tai tęsis“, – pridūrė R. Lazutka.
Didesni mokesčiai – ne išeitis
Ž. Šilėnas komentavo, kad ne vienas LLRI atliktas tyrimas yra parodęs, jog į darbo rinkos „šešėlį“ žmonės bėga dėl didelių mokesčių.
„Dėl to nemanau, kad dar padidinus mokesčius žmonės iš to „šešėlio“ išeis“, – DELFI sakė jis.
Ekonomistas dėstė, kad darbo rinkos „šešėlį“ galima išskirti į dvi dalis.
„Vieni žmonės dirba visiškai nelegaliai, be jokio darbo sutarties, o kiti – su puse etato. Yra galimybė, kad pastarieji apskritai pradės dirbti nelegaliai, be jokios darbo sutarties.
Toks pavojus yra ir jį reiktų adekvačiai vertinti“, – įspėjo jis.
Ž. Šilėnas teigė, jog dabar bandoma pusės etato sutartis padaryti nepatraukliomis.
„Pagal tokią logiką galima ir minimalią algą labai dideliais mokesčiais apmokestinti ir sakyti, kad visi žmonės pradės dirbti už didesnius atlyginimus, ko, aišku, nebūtų“, – sakė pašnekovas.
LLRI prezidentas prognozavo tris galimus „Sodros“ grindų ir NPD poveikius.
„Dalis gyventojų pereis pilnu etatu dirbti, dalis dirbs išvis nelegaliai, o dar dalis tokių darbo vietų ilgainiui pranyks.
Blogiausias variantas būtų, jei tokios darbo vietos pranyktų. Nes dabar jie nors ir nelegaliai, bet vis tiek sukuria kažkokią vertę.
Ji neapskaitoma, bet darbuotojai bent jau kažką uždirba“, – sakė Ž. Šilėnas.
„Sodros“ lubos
Mokesčių pertvarkoje taip pat siūloma įvesti metinę „Sodros“ įmokų riba, kuri sudarytų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Praėjusių metų pabaigoje VDU sudarė 812,8 euro, tad 120 VDU būtų 97 536 eurai.
Darbuotojas turėtų gauti 8 128 eurų mėnesinę algą „ant popieriaus“ arba maždaug 6,2 tūkst. eurų „į rankas“ tam, kad galėtų pasinaudoti tokiomis „Sodros“ lubomis.
„Sodros“ duomenimis, 2017 metų balandį Lietuvoje buvo 4,5 tūkst. asmenų, kurių mėnesinės pajamos buvo didesnės nei 5 tūkst. eurų.
