„Chemijos ir taip prisivalgome. O paklausa yra“, – pasakoja vilnietė, nuo šių metų balandžio sostinės gyventojams siūlanti šviežių vaisių iš Ispanijos.

Tiesa, moteris pati su Ispanijos ūkininkais nebendrauja, o ispaniškus vaisius pagal jų sezonus perka iš didmenininkų importuotojų.

Šiuo metu Ispanijoje džiaugiamasi citrusinių vaisių sezonu, todėl vilniečiams būtent šiuo metu ir siūlomi apelsinai, mandarinai ir greipfrutai. Vasarą į Vilnių keliavo nektarinai, persikai, melionai ir arbūzai. Rudens pradžioje – persimonai, granatai, kiviai.

„Pasiūla vaisių yra visus metus, tik vasarą paklausa labai sumažėjo. Labai jaučiasi, kad žmonės vis dar lietuviškus vaisius ir daržoves renkasi“, – kalbėjo R. Mazurkevičienė.

Šeima klientų ieško socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip pasakojo pašnekovė, vienu užsakymu per puslapį „Prinokę vaisiai – Vilnius“ ispaniškų vaisių užsisako apie 100-120 žmonių. Vaisiai išdalinami tam tikruose punktuose prie parduotuvių.

Vaisiais prekiauti pradėjusi vilnietė teigė, kad šeimos verslo tikslas nėra prisitraukti kuo daugiau klientų. Kadangi vaisiai nėra apdoroti cheminėmis medžiagomis, jie pakankamai greitai pradeda gesti, todėl vilnietė suinteresuota, kuo greičiau vaisius parduoti. Būtent dėl to vaisiai pardavinėjami nemažais kiekiais.

Pavyzdžiui, apelsinai – po 5 kg. Už dėžutę apelsinų prašoma 7 eurų (1,4 eur/kg), 5 kg mandarinų – 8 eurai (1,6 eur/kg).

Egzotiški vaisiai
„Nektarinai – pora dienų ir pradeda gesti, jei kambario temperatūroje laikai. Citrusiniai išsilaiko ir savaitę, bet vaisiai tikrai genda, dėl to ir nenorime daug klientų, nes juos reikia kuo greičiau išdalinti, kad jie kuo greičiau pasiektų vartotoją, – teigė pašnekovė. – Kai pirkdavome vaisius parduotuvėje, tai jie kartais užsigulėdavo ir ne vienas liko sudžiuvęs, o su šitais taip nebūna, jie pradeda pūti“.

Patys nokina bananus

Šviežius ir neapdorotus vaisius mėgstančius pirkėjus teigia suprantantis ir prekybos tinklas „Maxima“. Pasak prekybos tinklo atstovės spaudai Renatos Saulytės, šiuo metu „Maxima“ pati jau nokina bananus, o ateityje galvoja ir apie daugiau vaisių prinokinimą jau Lietuvoje.

Pasiteiravus, ar prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse esantys egzotiniai vaisiai yra specialiai apdorojami, kad taip greitai negestų, ir jei taip, kokiomis priemonėmis, R. Saulytė atsakė: „Mes savo ruožtu vaisių jokiomis medžiagomis nepurškiame, tačiau tiekėjai turi teisę pagal technologijas kai kuriuos vaisius, kaip, pavyzdžiui, citrinas, purkšti tam tikra chemine medžiaga, kuri prailgina vaisiaus gyvavimo laiką. Šios medžiagos yra reglamentuotos ir nekenkia žmogui, tačiau visada raginame klientus prieš valgant vaisius ar daržoves juos nuplauti“.

Pašnekovė pastebėjo, kad klientų pirkimo įpročiams įtakos turi ir egzotinių vaisių sezoniškumas. Ananasais, apelsinais, mandarinais, granatais aktyviausiai prekiaujama nuo gruodžio iki vasario, arbūzais – birželį-rugpjūtį, kiviais – nuo sausio iki liepos, vynuogėmis rugpjūtį. Tačiau yra tokių vaisių, kurių sezonas tęsiasi ir visus metus, pavyzdžiui, bananai ir citrinos.

„Kalbant apie pardavimus, tai sezono metu jie gali išaugti nuo kelių kartų iki kelių šimtų kartų, kadangi sezono metu dėl gausesnės pasiūlos rinkoje įvairiausi vaisiai parduodami už patrauklesnę kainą. Kiek kitaip su tokiais vaisiais, kurie lietuvių skoniui svetimi, kaip pavyzdžiui kinkanai, ličiai ar dumplainiai. Esant šių vaisių sezonai kainos dažniausiai krenta, tačiau jų paklausa itin smarkiai neišauga, nes žmonės tiesiog nežino, kaip šiuos vaisius panaudoti ruošiant maistą ar desertus“, – paminėjo R. Saulytė.

Populiariausias vaisius „Maxima“ parduotuvėse, pasak tinklo atstovės, - bananas. Visoje Lietuvoje šio vaisiaus per mėnesi minėto prekybos tinklo parduotuvėse parduodama apie 900 tonų. Per paskutinius penkerius metus bananų pardavimai išaugo trečdaliu. Antroje vietoje pagal populiarumą – arbūzai. Per tris vasaros mėnesius vidutiniškai parduodama 6,4 tūkst. tonų arbūzų, bei kaulavaisiai, kurie labai populiarūs vasaros metu.

Leidžiama naudoti vašką su pesticidais

Atėjus citrusinių vaisių sezonui Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis šiuos vaisius.

Tarnyba skelbia, kad nuolat tikrina, ar importuojami citrusiniai vaisiai atitinka reikalavimus ir teigia, kad Lietuvoje esantys vaisiai yra saugūs.

„Importo metu didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje yra nuolat tiriama, ar vaisiai neužteršti pesticidų ir kitų teršalų likučiais, tikrinama jų kokybė. Nustačius, kad teršalai viršija didžiausias leistinas koncentracijas, tokius vaisius draudžiama tiekti rinkai“, – pranešime spaudai konstatuoja tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Drumstienė.

Citrusinius vaisius perkantys vartotojai turėtų žinoti, kad yra draudžiama prekiauti pažeistais, sudaužytais, sugedusiais, pradėjusiais pūti, kenkėjų pažeistais, su vidinio džiuvimo požymiais vaisiais.

Kaip informuoja tarnyba, siekiant prailginti vaisių saugojimo terminą, yra leidžiama, nuėmus derlių, juos apdoroti konservuojančiomis medžiagomis (vašku su pesticidais), kurios apsaugo nuo puvimo ir gedimo.

„Citrusiniams vaisiams apsaugoti viena dažniausiai naudojamų medžiagų – pesticidas imazalilas. Dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, šio pesticido naudojimas griežtai ribojamas, nuolat atrenkami vaisių mėginiai. Be to, informacija, kad vaisiai apdoroti imazalilu, turi būti pateikta ženklinimo etiketėse“, – informuoja Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Norint išvengti pesticidų, rekomenduojama citrusinius vaisius pirkti su storesne žieve, o prieš valgant – kruopščiai juos nuplauti karštu vandeniu.

Pranešama, kad citrusinius vaisius, pavyzdžiui, mandarinus galima pardavinėti, net jei odelė vietomis yra žalia, tačiau tokio paviršiaus negali būti daugiau nei trečdalis vaisiaus, pagal konkrečios veislės reikalavimą.

„Norint greičiau prinokinti citrusinius vaisius, pašalinti žalią spalvą, jie gali būti apdorojami chemikalais, bet tai leidžiama daryti tik tada, jei dėl tokio apdorojimo nepasikeičia jų skonio ir juslinės savybės“, – rašoma tarnybos išaiškinime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (123)