„Rusų kalba – pagrindinis reikalavimas“, – sakė restorano „Pušų paunksnėje“, esančio to paties pavadinimo viešbutyje, vadovė Ramunė Paulikienė, pasakojusi apie padavėjų priėmimo į darbą sąlygas.
Jos teigimu, viešbutyje apsistoja daug rusiškai kalbančių klientų iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, todėl darbuotojams būtina mokėti rusų kalbą.
„Vyresnioji karta dar moka rusų kalba, čia problemų nėra. Pas mus dirba vyresni padavėjai, tad viskas gerai. Bet jei nori priimti jaunesnę merginą, sunkiau. Jauni žmonės prastokai kalba rusiškai“, – sakė DELFI E. Paulikienė.
Nuo kalbos mokėjimo priklauso arbatpinigiai
Panašią nuomonę išsakė ir kitame Palangos restorane – „Žuvinė“.
„Be rusų kalbos pas mus neįmanoma įsidarbinti, nes 70 proc. mūsų klientų – rusai, kurie, pasirodo, labai mėgsta žuvį ir kitas jūrų gėrybes“, – sako restorano padavėjas Gintaras Anužis.
Anot jo, nuo rusų kalbos mokėjimo lygio priklauso ir aptarnavimo lygis, ir galimybė gauti arbatpinigių, todėl visi restorane dirbantys padavėjai moka rusų kalbą.
„Klientų trūkumu nesiskundžiame, rusai atvyksta kasmet, vėl ir vėl grįžta“, – sakė G. Anužis.
Panaši situacija ir Druskininkuose. „Reikia mokėti rusų kalbą. Ne pirmus metus dirbu padavėja. Prieš penkerius metus, kai pradėjau dirbti, buvo galima apsieiti be rusų kalbos. Tad jos ir nemokėjau. Bet nuo to laiko pramokau ir dabar, esant būtinybei, jau galiu susikalbėti su klientais“, – pasakojo DELFI Druskininkų restorano „De Lita“ padavėja.
Trakų restorane „Remus“ sako, kad priimant žmogų į darbą, kartais net pamiršta paklausti, ar jis moka rusų kalbą, nes tai yra savaime suprantama.
„Pas mus Lietuvoje dar labai gerai moka rusų kalbą. Šios kalbos mokėjimas netgi nėra pliusas. Visi mūsų padavėjai puikiai kalba su klientais rusiškai, o jų iš Rusijos – apie 50 proc.“, – sakė restorano atstovė Jurgita.
Turizmo departamento duomenimis, pirmą 2011 m. ketvirtį 21 proc. turistų buvo iš Rusijos, 15 proc. – iš Baltarusijos, 13 proc. – iš Lenkijos, 6 proc. – iš Vokietijos.
