2015 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 5 proc., iki 553,9 euro po mokesčių, nors darbo našumas bendrai sumažėjo 1,1 proc., rodo Statistikos departamento ir „Eurostat“ duomenys.
Į šį faktą prieš kurį laiką pristatydamas ekonomikos apžvalgą dėmesį atkreipė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Vidutinės darbo sąnaudos išaugo 15 proc. Kol kas tai labai pastebimos įtakos Lietuvos eksportui neturėjo, tačiau tai yra vienas iš rizikos veiksnių vidutiniu laikotarpiu“, – žurnalistams sakė jis.
Ekonomistas pastebėjo, kad šiuo metu tarp ekonomistų vyksta didelė diskusija ar produktyvumo augimo sulėtėjimas yra laikinas, ar tai yra nauja normali situacija.
„Galbūt dėl dabartinio technologinio progreso mes negalime tikėtis, kad produktyvumas augs tokiais tempais, kokiais augo pastarąjį amžių“, – svarstė jis.
Laimingi dirba našiau
Tai, kad laimingi darbuotojai dirba geriau rodo ne vienas ekonomikos mokslų tyrimas. Kaip BBC radijui pasakojo Varviko universiteto profesorius Andrew Oswaldas, laimė turi teigiamos įtakos produktyvumui.
„Savo tyrimuose darbuotojams rodėme juokingus vaizdo įrašus ir po to matavome jų produktyvumą. Kontrolinė grupė žiūrėjo nuobodžius vaizdelius arba visai nieko.
Rezultatai parodė, kad darbuotojai iš „laimingosios grupės“ buvo 12–13 proc. produktyvesni už kontrolinės grupės narius.
Kitas tyrimas parodė, kad tragediją šeimoje patyrę darbuotojai buvo mažiau laimingi ir daug mažiau produktyvūs.
Tai rodo, kad nelaimingi darbuotojai yra mažiau produktyvūs ilguoju laikotarpiu. Taigi įmonėms apsimokėtų investuoti į psichologą, kuris padėtų susitvarkyti su problemomis, kurios pasitaiko ne tik darbe, bet ir privačiame gyvenime“, – pasakojo jis.
A. Oswaldas pabrėžė, jog jei darbdavys stengsis, kad jo darbuotojai būtų laimingi, tada jie atsidėkos būdami labiau produktyvūs.
Djuko universiteto profesorius Danas Ariely BBC radijui teigė, kad darbuotojus motyvuoti galima ne tik keliant atlyginimus.
„Įsivaizduokite, kad darbuotojas gauna atlyginimą, kurio dydis yra X ir vieną dieną darbdavys jam pasako, kad nuo šiol jis gaus X+10 proc.
Šiuo veiksmu atliekama daug dalykų: darbdavys parodė įvertinimą, tai, kad darbuotojas įmonėje yra naudingas ir davė matavimo lazdą, su kuria jis gali savo sėkme pasilyginti su kitais darbuotojais, nes jie gali gauti 5 ar 15 proc. padidinimą.
Pažiūrėjus atidžiau, matyti, kad daug išvardintų dalykų galima suteikti ne tik pinigais. Pavyzdžiui, reguliarus komplimentas iš vadovo gali būti toks pats naudingas“, – aiškino profesorius.
D. Ariely sutiko, jog pinigai yra svarbus aspektas, ypač kai kalbama apie mažas pajamas, bet teigė, kad yra labai daug atvejų, kai peržengus tam tikrą ribą, darbuotojo laimę labiau padidina geras žodis, o ne šioks toks atlyginimo pakėlimas.
„Pagalvokite apie kasdienę rutiną darbe ir kiek jūsų motyvaciją lemia prieš metus padidintas atlyginimas ir kiek – santykiai su kolegomis ir panašiai. Galbūt kartais galvojame, kad dirbame tik dėl pinigų, tačiau iš tiesų tai darome tiek dėl pinigų, tiek dėl jausmo, kad mūsų darbas turi prasmę. Jei darbdavys to prasmės jausmo nesuteikia, tada netenkina esminių darbuotojų poreikių“, – sakė jis.
Blogų pavyzdžių dar daug
L. Duksaitė-Iškauskienė DELFI teigė, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių skiria didžiulį dėmesį tam, kad darbuotojai jaustųsi kuo geriau.
„Tai yra pasaulinė tendencija – kad darbas būtų įdomus, kad jie galėtų tobulėti kaip savo srities profesionalai, kad jaustųsi šeimyniška aplinka“, – sakė ji.
Pašnekovė aiškino, kad skirtumas tarp biuro ir namų vis mažėja. Jos teigimu, tose įmonėse, kurios skiria didžiulį dėmesį gerai darbuotojų savijautai, tam, kad jie turėtų visas darbo priemones ir būtų savarankiški, darbuotojai būna labiau motyvuoti.
„Kuo darbuotojas labiau motyvuotas, tuo geresnių rezultatų jis pasiekia“, – sakė L. Duksaitė-Iškauskienė.
„Master Class Lietuva“ pasakojo, kad šias tendencijas labiausiai atneša užsienio kapitalo bendrovės ir tai yra geriausia praktika, tačiau ir lietuviško kapitalo įmonės tam skiria vis didesnį dėmesį.
„Net neišskirčiau, kad regionuose situacija yra prastesnė nei didžiuosiuose miestuose. Ten yra daug gerų pavyzdžių. Deja, turime nemažai blogų pavyzdžių, kur vadybos lygis yra labai žemas.
Ten ir darbuotojų įsitraukimas yra žemas, o tada ir produktyvumas yra labai žemas. Čia skirstymą labiau matau tarp privataus ir viešojo sektorių“, – dėstė L. Duksaitė-Iškauskienė.
