„Nordea“ banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad darbo rinka gali patirti dvigubą šoką: smuks eksporto rinkos, o vietos gyventojai dar labiau taupys, taigi smuks paslaugų sektorius – pagrindinis darbo vietų šaltinis.
Finansų ministerija pastarosiomis dienomis ne tik nuo 4,5 proc. iki 2,5 proc. sumažino kitų metų šalies ūkio augimo projekcijas, bet ir nuo 11,9 proc. iki 14 proc. padidino nedarbo lygio prognozę. Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbas sudarė 15 proc.
„Darbdavių lūkesčiai pradeda keistis. Jeigu pirmąjį pusmetį planuota 20 proc. padidinti darbo vietų skaičių, tai tų lūkesčių dabar neliko nė pėdsako. Šiandien lūkesčiai formuojasi į visiškai priešingą pusę – bandoma ieškoti rezervų, gamybos apimtys nedidėja, po truputį galvojama ir apie atleidimą. Situacija galėtų pasikeisti, jeigu matytume teigiamus pokyčius euro zonoje, tačiau kol kas tokio scenarijaus artimiausioje ateityje nematome“, – DELFI komentavo J. Rojaka.
„Bet kuriuo atveju spaudimas darbo užmokesčiui netgi ir prie 14-15 proc. nedarbo lygio yra didžiulis. Matome labai didelį struktūrinį nedarbą ir netolygumus darbo užmokestyje. Galima būtų teigti, kad bendras šalies darbo užmokestis nekils taip sparčiai, kaip buvo manyta, bet tam tikrų specializacijų kvalifikuoti darbuotojai gaus didesnį realų atlyginimą palyginti su buvusiu paskutinius dvejus metus“, – kalbėjo J. Rojaka.
Tačiau kiti darbuotojai, įvertinus infliaciją, greičiausiai uždirbs mažiau.
Jos teigimu, darbuotojų ir darbdavių lūkesčiai blogėja ne tik Lietuvoje ir tai yra ne dėl šalies padėties. Labiausiai nuotaikas blogina euro zonos, kurioje yra pagrindinės mūsų eksporto rinkos, problemos.
Reikia mažinti mokesčius
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad didžiausias naujų darbo vietų kūrimo šaltinis yra paslaugų sektorius, kurio didžiausią dalį sudaro prekyba.
Todėl kitų metų situacija priklausys nuo to, kokie bus gyventojų lūkesčiai ir noras pirkti.
„Anksčiau sudarant prognozes buvo remiamasi prielaida, kad eksportas ir transportas – pirmieji krizės pabaigos šaukliai – paskui save ištemps vidaus vartojimą. Dabar matome, kad pramonė ir transportas šiek tiek stoja dėl euro zonoje ir visame pasaulyje lėtėjančios ekonomikos. Vienintelė viltis yra tai, kad Lietuvos vartotojai atleis diržus ir nebus taip išsigandę dėl ateities bei taip paskatins vidaus vartojimą“, – DELFI komentavo jis.
Tačiau ties vartojimo atsigavimu kabo dvi grėsmės: planai pakelti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir gyventojų baimė dėl ateities.
Dar viena bėda – lietuviai, laukdami blogesnių laikų, ims dar intensyviau taupyti.
„Matome, kad prasidėjus ekonominiam nuosmukiui žmonės ėmė kur kas daugiau taupyti. Sutaupytų pinigų šiuo metu yra. Tačiau jeigu mes siųsime signalą, kad blogi laikai nėra tokie blogi ir ateityje gali būti dar blogiau, tai žmonės taupys dar daugiau. Taigi, jeigu prie stojančio eksporto prisidės neigiamų lūkesčių faktorius, tuomet turėsime dvigubą neigiamą efektą, nes pajamos iš eksporto mažės, o žmonės bus išsigandę dėl ateities ir taupys pinigus, kai kuriais atvejais netgi perdėtai, o dėl to stos vidaus vartojimas ir darbo vietų kūrimas. Tai yra tarsi užburtas ratas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau, ekonomisto nuomone, Vyriausybė gali paskatinti žmones labiau išlaidauti mažindama mokesčius uždirbantiems mažiau nei vidutinį atlyginimą.
„Vidaus vartojimą lemia vidutinė klasė. Išsivysčiusiose Europos šalyse viena priežasčių, kodėl ekonomikos yra išsivysčiusios, yra stipri vidutinė klasė. Bendra gyventojų perkamoji jėga padeda išlaviruoti tarp krizių. Kitu atveju galima būtų sumažinti darbo apmokestinimą, ypač mažas pajamas turinčių gyventojų. Juk dauguma žmonių, uždirbančių mažesnį nei vidutinį atlyginimą, gyvena nuo algos iki algos. Taigi sumažinus jiems mokesčius, jie gautų daugiau pinigų ir visus juos išleistų, taip realiai padidindami vidaus vartojimą“, – siūlė Ž. Mauricas.
Geriausia – Šiaurės šalyse
Lietuvos nedarbo lygis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, didesnis nei Lietuvoje buvo tik Latvijoje, Graikijoje ir Ispanijoje. Mažiausias nedarbo lygis yra Austrijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge.
Tiesa, J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad šiuo metu euro zonoje nedarbo lygis viršija 10 proc.
Lengviausia susirasti darbą yra Šiaurės šalyse, tai akivaizdžiai pajuto ir lietuviai, kurių emigracijos srautas pakrypo į Skandinaviją.
„Iš emigracijos srautų matome, kad Europa nusileidžia Šiaurės šalims. Nors toje pačioje Suomijoje nedarbo lygis yra arti 8 proc., tačiau ten įsidarbinti lietuviams yra lengviau nei centrinėse Europos Sąjungos šalyse. Tas pats galioja ir Švedijai bei Norvegijai. Emigracijos banga jau yra pasisukusi nuo Didžiosios Britanijos ir Airijos link Šiaurės. Tai galima matyti ir iš padidėjusio norvegiškų kronų keitimo“, – kalbėjo ekonomistė.
