Dažnai sakoma, kad „išmintingas tas, kuris gali matyti, kas laukia ateityje“. Gal išmintingas tas, kuris žino, kad jis negali labai toli matyti. Taip mano JAV mokslininkas Nassimas Nicholasas Talebas knygoje „Juodoji gulbė“.
Nassimas Nicholasas Talebas
© wikipedia nuotr.

Knygoje apie nenuspėjamų reiškinių poveikį tiek finansų rinkoms, tiek įvairioms gyvenimo sritims, jis pabrėžia atsitiktunumų ir neapibrėžtumų svarbą.

„Nepastovumas yra svarbus. Pirma klaida – į prognozę žvelgiama pernelyg rimtai, bet nesirūpinama jos tikslumu. Tačiau planavimui prognozės tikslumas kur kas svarbesnis nei pati prognozė“, - neabejoja N. N. Talebas.

DELFI pateikia pirmąją ištrauką iš originalios ir įkvepiančios leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos. „New York Times“ bestselerių sąraše ji praleido 36 savaites, parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių.

Ištrauka iš knygos „Juodoji gulbė“

Įmonių ir vyriausybių prognozės turi dar vieną lengvai pastebimą trūkumą: prie savo galimų scenarijų neprisega galimos paklaidos. Net jei Juodųjų gulbių nėra, šis praleidimas yra didelė klaida.

Kartą sakiau kalbą policininkams Vašingtone, Vudrou Vilsono centre, raginau juos suvokti mūsų silpnumą, kai stengiamės numatyti į priekį. Klausytojai buvo tylūs ir ramūs. Tai, ką jiems kalbėjau, prieštaravo viskam, kuo jie tikėjo ir ko laikėsi; jie mane galėjo nušvilpti, išgirdę tokią nuožmią žinią, bet, palyginti su testosterono kupinais veikėjais, su kuriais susiduri versle, atrodė susimąstę. Pasijutau kaltas dėl savo agresyvios laikysenos. Keli iš jų uždavė klausimus.

Asmuo, organizavęs paskaitą ir mane pakvietęs, turbūt iškrėtė pokštą savo kolegoms. Aš buvau panašus į atkaklų ateistą, dėstantį savo įsitikinimus priešais kardinolų sinodą, nors išsiverčiau be įprastų šabloniškų eufemizmų. Tačiau kai kurie klausytojai šiai idėjai pritarė.

Vienas žmogus (dirbantis vyriausybinėje įstaigoje) man privačiai po paskaitos paaiškino, kad 2004 m. sausį jo skyrius numatė naftos kainą dvidešimt penkeriems metams į priekį – 27 dolerius už barelį, – t. y. šiek tiek didesnę, negu ji buvo tuo metu. Po šešių mėnesių, maždaug 2004 m. birželį, kai naftos kaina padvigubėjo, jie turėjo peržiūrėti savo kainą ir nustatyti 54 dolerius (dabar, kai rašau, naftos kaina siekia beveik 79 dolerius už barelį).

Jiems neatėjo į galvą, kad absurdiška antrą kartą prognozuoti, jei ankstesnė jų prognozė taip greitai ir taip smarkiai nepasitvirtino, ir kad ši numatymo idėja gana abejotina. Jie žvelgė į priekį, kas bus po dvidešimt penkerių metų! Jiems nešovė į galvą, kad reikia atsižvelgti į tai, kas vadinama paklaida.

Numatymas neįtraukiant paklaidos atskleidžia tris apgaules, visos jos kyla iš tos pačios klaidingos sampratos apie nežinios prigimtį.

Pirma apgaulė: nepastovumas yra svarbus. Pirma klaida – į prognozę žvelgiama pernelyg rimtai, bet nesirūpinama jos tikslumu. Tačiau planavimui prognozės tikslumas kur kas svarbesnis nei pati prognozė. Aš toliau paaiškinsiu.

Nebrisk per upę, jei jos gylis maždaug 1,24 m. Jūs pasiimtumėte kitokių drabužių keliaudamas į kokią nuošalią vietovę, jei pasakyčiau, kad ten bus apie 21 laispnį šilumos su tikėtina maždaug 22 laipsnių paklaida, negu tada, jei aš pasakyčiau jums, kad paklaida gali būti tik 3 laipsniai.

Politika, kuria vadovaujamės, turėtų daug labiau priklausyti nuo galimų padarinių diapazono negu nuo galutinio skaičiaus, kurio tikimasi. Dirbdamas banke esu matęs, kaip žmonės nė kiek nesuabejodami prognozuoja kompanijų grynųjų pinigų srautus.

Nueikite pas biržos maklerį ir patikrinkite, kokiu metodu jis naudojasi norėdamas numatyti pardavimus dešimčiai metų į priekį, kad „kalibruotų“ savo vertinimo modelius. Išsiaiškinkite, kaip analitikai prognozuoja valstybės biudžeto deficitą. Nueikite į banką ar vertybinių popierių analitikų mokymo kursus ir pažiūrėkite, kaip ten moko daryti prielaidas; niekas nemoko nustatyti tų prielaidų paklaidos diapazono – o jis yra toks didelis, kad daug svarbesnis už pačią prognozę!

Antra apgaulė – neatsižvelgimas į prognozės tikslumo nuvertėjimą, kai numatytas periodas nusitęsia. Mes nesuvokiame viso skirtumo tarp artimos ir tolimos ateities. Tačiau ilgalaikis tokios prognozės nuvertėjimas tampa akivaizdus paprastai introspektyviai patikrinus – netgi nesigriebiant mokslinių straipsnių, kurių šia tema yra įtartinai mažai.

Pagalvokite apie 1905 m. tiek ekonomikos, tiek technologijų prognozes, skirtas kitam amžiaus ketvirčiui. Kaip jos pasitvirtino 1925 m.? Dėl įtikimesnės patirties perskaitykite George’o Orwello knygą „1984“. Ar pažvelkite į ne tokias senas 1975 m. prognozes apie naujo tūkstantmečio perspektyvas. Nutiko daug įvykių, sukurta daug naujų technologijų, kurių nenumatė prognozuotojų vaizduotė, o daug kas iš to, ko mes tikėjomės, neįvyko ir nepasirodė.

Mūsų prognozės klaidos, kaip visada, buvo milžiniškos, ir mums nebuvo jokios priežasties tikėtis, kad numatydami ateitį staiga atsidursime daug geresnėje padėtyje, negu buvo mūsų protėviai. Biurokratų prognozės dažniausiai skirtos nerimui apmalšinti, o ne adekvačiai strategijai sukurti.

Trečia apgaulė, turbūt rimčiausia ir sunkiausia, susijusi su klaidingu numatomų atsitiktinumų pobūdžio supratimu. Dėl Juodosios gulbės šie kintamieji gali pateikti kur kas optimistiškesnį – arba kur kas pesimistiškesnį – scenarijų, negu tikimasi. Prisiminkite mano ir Dano Goldsteino eksperimentą, kai tikrinome specifinę mūsų intuicijos teritoriją, kad mes linkę nedaryti klaidų Mediokristane, bet daryti dideles klaidas Ekstremistane, kadangi mes nesuprantame reto įvykio pasekmių.

Kokia to reikšmė ir potekstė? Net jei jūs sutinkate su pateikta prognoze, turite nerimauti dėl realios nuokrypio galimybės. Šie nuokrypiai gali patikti biržos makleriui, kuris nepriklauso nuo pastovių įplaukų; tačiau pensininkas, turintis grupę rizikos požymių, negali sau leisti tokių svyravimų.

Nueisiu dar toliau ir, pasinaudodamas teiginiu apie upės gylį, pasakysiu, kad strategijai yra labai svarbi žemutinė vertinimo riba (tai yra blogiausias atvejis) – ji daug svarbesnė negu visa prognozė. Tai ypač teisinga, jei blogasis scenarijus nepriimtinas. Tačiau dabartinė frazeologija į tai visiškai neatsižvelgia. Visiškai.

Dažnai sakoma, kad „išmintingas tas, kuris gali matyti, kas laukia ateityje“. Gal išmintingas tas, kuris žino, kad jis negali labai toli matyti.

N.N. Talebo knygos Juodoji gulbė viršelis
N.N. Talebo knygos Juodoji gulbė viršelis
© .
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (31)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (19)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (28)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1119)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (64)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...