Prekybos tinklo „Norfa“ generalinis direktorius Dainius Dundulis prisipažįsta, kad Naujojoje Akmenėje, Zarasuose ir kitose Šiaurės Lietuvos parduotuvėse gana dažni svečiai iš Latvijos.
„Parduotuvėse prie sienos su Latvija jaučiame, kad žmonės iš Latvijos važiuoja čia apsipirkti autobusais. Ten apyvartos iš Latvijos sudaro apie 30 proc.”, – teigė pašnekovas.
„Iki“ prekybos centras taip pat pastebi iš Latvijos į Lietuvą atvykstančių pirkėjų srautus.
„Mūsų prekybos tinklo duomenimis, jau keletą metų netoli Lietuvos sienos gyvenantys Latvijos gyventojai aktyviai vyksta į Lietuvą apsipirkti. Pirkėjų iš kaimyninės šalies srautai išlieka panašūs, tik pernai, Lietuvai įsivedus eurą pirkėjų srautas dar labiau išaugo“, – komentavo „Iki“ atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė.
Pasak jos, latviai dažniausiai važiuoja į parduotuves, esančias Joniškyje, Pakruojyje, Skuode, Zarasuose.
„Daugiausia pirkėjų iš Latvijos sulaukiame šeštadienį. Tuomet dažniausiai apsiperka šeimos, kurių prekių krepšelį sudaro švieži vaisiai ir daržovės, šviežia mėsa, pieno produktai, pirkėjų mėgstama ir rūkyta žuvis“, – vardijo pašnekovė.
Taip pat latviai Lietuvoje į prekių krepšelius krauna ilgo galiojimo prekes (kruopas, cukrų ir pan.). B. Čaikauskaitė pastebėjo, kad latviams svarbi ne tik kaina: „Jiems svarbu lietuviška produkcija ir jos kokybė, kuri jiems net svarbesnė už kainą“.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigė, kad suskaičiuoti, kokią dalį pasienyje su Latvija esančių parduotuvių pardavimų sudaro klientų iš Latvijos išlaidos, sunku.
„Lietuvių ir latvių, kurie gyvena netoli sienos, migracija yra natūrali ir istoriškai susiformavusi dar gerokai anksčiau. Mūsų lojalumo programa „Ačiū“ taip pat kiekvienoje šalyje veikia individualiai, tad net latviai, kurie apsiperka mūsų tinklo parduotuvėse, dažniausiai naudoja lietuviškas „Ačiū“ korteles, o Latvijoje latviškas „Paldies“, tad juos sudėtinga identifikuoti“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, kokias prekes latviai dažniausiai perka Lietuvoje, R. Saulytė atsakė, kad skirtumo tarp jų ir įprastinio Lietuvos pirkėjo prekių krepšelio beveik nėra: „Klientai perka nemažai vaisių ir daržovių, pieno produktų bei kitų kasdieniniam stalui reikalingų produktų. Šiek tiek skiriasi tik kiekiniai kai kurių prekių pardavimai, tad ir prekės išsidėsto kita seka“.
„Rimi“ prekybos tinklo atstovė Giedrė Bielskytė pastebėjo, kad latvių aktyvumas lietuviškose parduotuvėse ypač priklauso nuo parduotuvės geografinės padėties: „Pavyzdžiui, Biržuose ir Mažeikiuose turime nuolatinių pirkėjų iš Latvijos. Panevėžyje pastebime šiuos pirkėjus daugiau savaitgaliais. Sunku būtų pasakyti, kokia dalis pirkėjų iš Latvijos yra visame sraute, tačiau akivaizdžiai pastebime, kad savaitgaliais mūsų kaimynai „Rimi“ parduotuvėse apsiperka intensyviau ir iš parduotuvės išeina su ypač dideliais krepšiais prekių“.
Šio prekės ženklo parduotuvėse Latvijos gyventojai gausiai perka šviežios mėsos, lietuviško sūrio, bakalėjos produktus.
„Nepraleidžia progos įsigyti šakočių“, – pridėjo pašnekovė.
„Norfa“ vadovas D. Dundulis tiki, kad jei Lietuvoje tam tikriems maisto produktams būtų sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) latvių Lietuvos parduotuvėse sulauktume dar daugiau. Tai, pasak jo, galbūt net paskatintų važiuoti latvius į daug didesnį miestą, kaip, pavyzdžiui, Šiauliai.
„Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Latvijoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos sudarė 90 proc. ES šalių vidurkio, kai Lietuvoje – 79 proc.
Kalbant apie alkoholinius gėrimus, Latvijoje jų kainos siekia 81 proc. ES šalių vidurkio, Lietuvoje – 72 proc.
