Planuoja naują mokestį
„Įvesime specialius pajamų mokesčius draudimo sektoriuje, pagal analogiją su jau ilgą laiką taikomais daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.
Neoficialiomis DELFI žiniomis, šis įmokų mokestis turėtų būti taikomas negyvybės draudimo rūšims.
Iš jo per metus tikimasi surinkti keliasdešimt milijonų eurų, tačiau dėl konkrečių tarifų nėra apsispręsta.
Toks draudimo apmokestinimas, skirtingais vertinimais, taikomas daugelyje ES šalių, draudimo įmokoms, draudimas šiuo metu nėra apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu.
Mokestis gultų ant vartotojų pečių?
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis DELFI teigė, kad jo supratimu naujas mokestis gultų ant vartotojų pečių.
„Jeigu aš teisingai suprantu, yra siūloma įvesti draudimo įmokų mokestį paslaugoms. Sunku vertinti, kokia apimtimi tai bus. Mūsų žiniomis, kaimyninėse valstybėse tokio mokesčio niekur nėra, išsivysčiusios šalys, kur draudimo rinkos yra labai išsivysčiusios, apie pusė Europos Sąjungos šalių, taiko tokį mokestį. Bet kita pusė šalių, kuriose draudimo rinkos nėra išsivysčiusios, netaiko tokio mokesčio.
Galiausiai už tai vis tiek susimoka vartotojas ir tai brangintų paslaugą. O Lietuvoje pačios populiariausios draudimo paslaugos yra privalomos, t. y. kai valstybės nustato pareigą draustis, pavyzdžiui, transporto priemonės draudimas. Taigi jeigu tai yra nustatomas draudimomo įmokų mokestis, automatiškai tos paslaugos vartotojams brangtų“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Pasak specialisto, Lietuva pagal draudimo paslaugas ir taip yra Europos Sąjungos uodegoje: „Mes ir taip susiduriame su ta problema, kad draudimo paslaugų plitimas Lietuvoje yra labai mažas, Lietuva Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo. Bulgarija, Rumunija ir Lietuva. Toks mokestis dar labiau apsunkintų vartotojui galimybę įpirkti tokią paslaugą. Nei viena šių šalių netaiko tokio mokesčio. Išsivysčiusiose šalyse toks mokestis yra gana logiškas, nes visi šią paslaugą vartoja, mokesčio toks ir yra principas, kad apdedi jais nelanksčią prekę tą, kurią bet kuriuo atveju žmonės vartos.“
Pašnekovo teigimu, skirtingose šalyse taikomas skirtingas draudimo sutarčių apmokestinimo modelis. Kai kur esą taikomas fiksuotas mokestis sutarčiai, kitur – kelių, keliolikos ar keliasdešimties procentų mokestis įmokų sumai.
Lietuvos draudikų asociacijos teigimu, šiuo metu mokesčių draudimo įmokoms neturi šios ES šalys: Čekija, Slovakija, Rumunija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Asociacija teigia, kad draudimo įmonės Lietuvoje jau dabar moka įmokas Lietuvos banko Priežiūros tarnybai už jų vykdomą priežiūrą. Įmokos skaičiuojamos nuo draudimo įmonių pasirašytų įmokų.
Bausmė galvojantiems apie savo ateitį?
Vyriausybės programos projekte taip pat numatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos bus taikomos (neapmokestinamos) tik įmokoms į kaupiamuosius pensijų fondus ir studijų paskoloms grąžinti bei palūkanoms mokėti, taip pat pirmojo būsto paskolų palūkanoms mokėti, šiems tikslams nustatant kasmet indeksuojamą papildomą bendrą NPD.
Sprendžiant iš tokios formuluotės įgyvendinus programą nebeliktų dabar taikomos mokesčio lengvatos gyvybės draudimui. „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė tokius planus vertino kritiškai.
Jos teigimu, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje gyvybės draudimo rinka išsivysčiusi ir taip menkai. Jei vidutinis darbo užmokestis už ES vidurkį pas mus mažesnis 4 kartus, tai vidutinė gyvybės draudimo įmoka yra 13 kartų mažesnė.
„Gyvybės draudimui lietuviai išleidžia labai labai nedaug, paslaugų skvarba labai menka. Tai lemia keli dalykai. Pirmiausia turbūt pragyvenimo lygis nėra dar toks geras. Tačiau taip pat trūksta švietimo. Na, ir tokios susiklosčiusios tradicijos, įsitikinimai, kad mano sveikata ir visu kitu, kažkas kitas pasirūpins, o ne aš pats.
Tam kad rinka plėstųsi, reikalingos paskatos, o ne stabdžiai. Panaikinus lengvatą gyvybės draudimo rinka dar labiau susitrauktų. O juk toks draudimas – tai alternatyva ilgalaikiam drausmingam taupymui.
Kita vertus, panaikinus lengvatą visos nubaustume sąmoningus, atsakingus gyventojus – tuos, kurie galvoja apie savo ateitį, šeimos apsaugą. Nes juk turime ne tik ilgalaikį taupymą, bet draudimo apsaugą ir išmokas mirties atveju, kai miršta maitintojas, sveikatos draudimą ir traumų didelių, neįgalumo, kritinių ligų, tokių kaip vėžys, insultas infarktas.
Taigi, nubaustume tuos, kurie imasi veiksmų, kad šeima neliktų be maitintojų, nebūtų išvaryta iš būsto, kuriam „kabo“ didžiulė paskola. Tie gyventojai liktų nuskriausti ar atsidurtų prie „Sodros“ durų ar savivaldybių ir prašytų pašalpų“, – komentavo pašnekovė
Galiausiai, jos teigimu, dabar galiojanti lengvata yra tam tikro solidarumo išraiška. Ji tarsi parodo, kad jeigu asmuo pats sumoka 85 proc. sumos už savo gyvybės ir sveikatos apsaugą, valstybė remia tokias pastangas likusiais 15 proc.
„Dar vienas momentas – GPM lengvatą vertiname kaip tikrąjį solidarumą. Tai nėra visiškai kad valstybė moka. Realiai žmogus moka jis 85 proc. ir 15 proc. prie to mokėjimo prisideda valstybė, šia prasme vertiname kaip solidarumą, ta prasme kai žmogus rūpinasi savo ateitimi ir finansiniu saugumu, tai juo rūpinasi ir valstybė", - sakė R. Nogė.
Primename, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme, be kita ko, numatyta, kad iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų, iki 18 m. ir vyresnių neįgaliųjų vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis. Kitaip tariant, tokios gyventojų išlaidos neapmokestinamos 15 proc. GPM.
Kaip DELFI paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija, kiekvienas gyventojas gali pasinaudoti GPM lengvatomis ir susigrąžinti ne daugiau kaip 25 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų.
Pvz., jei gyventojo apmokestinamosios pajamos yra 10 tūkst. Eur, tai 25 proc. sudaro 2,5 tūkst. Eur. Tokiu atveju gyventojui gali būti grąžintas pajamų mokestis nuo patirtų išlaidų sumos, bet ne didesnės už 2,5 tūkst. Eur.
Tarkime, šis gyventojas iš viso patyrė 2 tūkst. Eur išlaidų, nes tokia suma buvo sumokėta kaip gyvybės draudimo įmokos. Kadangi ši suma neviršija 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, t.y. 2,5 tūkst. Eur, gyventojas galės susigrąžinti 15 proc. pajamų mokesčio sumą nuo visos patirtų išlaidų sumos. Tai būtų 300 Eur (2000x15 proc.).
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai sumokėjo 100,1 mln. Eur gyvybės draudimo įmokų. Šiuo laikotarpiu iš viso buvo sudaryta 85,8 tūkst. įvairių gyvybės draudimo rūšių sutarčių.
S. Jakeliūnas: kol kas nieko komentuoti neverta
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas DELFI teigė, kad programa kol kas nepatvirtinta, taigi nieko komentuoti neverta.
„Tai nėra galutinė versija programos, nėra patvirtinta ir iš esmės nėra pagrindo komentavimui. Aš žinau, kokia tvarka yra, tačiau kol kas nenoriu komentuoti. Kai ateis laikas, pakomentuosiu, jeigu bus priimti sprendimai dėl programos, dėl Vyriausybės patvirtinimo, dėl mano dalyvavimo Vyriausybėje“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.
