Nuo kitų metų įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, be kita ko, bus įteisintos nenustatytos apimties ir projektinio darbo sutartys. Jeigu jas sudarę asmenys susirgs arba susilauks vaikų, jiems bus mokamos itin mažos socialinio draudimo išmokos, kurias realiai padengs kiti mokesčių mokėtojai.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Priklausomai nuo sezono, kiekvieną mėnesį iki 100 tūkst. darbuotojų gauna ligos išmoką, kuria kompensuojamos sergant netektos darbinės pajamos. Dar apie 38 tūkst. apdraustųjų kiekvieną mėnesį gauna vaiko priežiūros išmokas, rodo „Sodros“ duomenys.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui (DK) tarp tokių išmokų gavėjų pateks ir dirbantys pagal naujoviškas nenustatytos apimties („nulines“) ir projektinio darbo sutartis.

DELFI pasidomėjo, kiek už tokius asmenis bus sumokėta socialinio draudimo įmokų ir kokio dydžio išmokų jie galės tikėtis.

Darbdaviams – pigiau grybo

Nenustatytos apimties („nulines“) darbo sutartis sudariusių darbuotojų darbo laikas iš anksto nebus nenustatytas. Minimaliai tokie darbuotojai turės išdirbti 8 val. per mėnesį. To nepadarius, jiems turės būti sumokėtas atlyginimas už tiek valandų.

Šiuo metu minimalus valandinis atlygis yra 2,32 Eur. Vadinasi, tokiems darbuotojams darbdaviai galės oficialiai mokėti 18,56 Eur per mėnesį (2,32 Eur x 8 val.).

Minimalaus darbo laiko reikalavimo tiems, kas pasirašys projektinio darbo sutartis, naujame Darbo kodekse nenumatyta. Tačiau tokioje sutartyje bus nustatomas vidutinis darbo valandų per savaitę skaičius, pvz., 1 val. Taigi, tokiems darbuotojams darbdaviai oficialiai galės mokėti po 9,28 Eur per mėnesį (2,32 Eur x 1 val. x 4).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija DELFI patvirtino, kad bendras draudėjo (darbdavio) ir darbuotojo (apdraustojo) įmokų tarifas yra apie 40 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Tai reiškia, kad už darbuotoją, kuris dirbs pagal 8 val. „nulinę“ sutartį, per mėnesį bus sumokėta mažiausiai 7,42 Eur. Už tą, kuris gaudamas minimumą dirbs pagal projektinę 4 val. sutartį, – dvigubai mažesnė suma.

Išmokos – pagal šalies vidurkį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad nors dirbant pagal naujas sutartis galės būti oficialiai mokamas minimalus valandinis atlygis už 4 val. ar 8 val., ligos atveju ar vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos turės žemutines „grindis“.

Kitaip tariant, išmokos negalės būti mažesnės nei nustatyta dalis vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Pvz., ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį. Motinystės (tėvystės) išmokos negalės būti mažesnės nei 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra beveik 772 Eur neatskaičius mokesčių.

Vadinasi, skaičiuojant pagal šį dydį, minimali motinystės (tėvystės) išmoka bus apie 154 Eur per mėnesį, o už tokį ligos laikotarpį būtų mokama mažiausia apie 116 Eur.

Viena vertus, tai yra keliskart mažiau už vidutinius dabar mokamų išmokų dydžius. Kita vertus, išmokų sumos bus kur kas didesnės nei darbdaviai sumokės „Sodros“ įmokų. Skirtumas bus padengtas kitų mokesčių mokėtojų, kurie dirbs įprastines valandas pagal įprastines darbo sutartis.

Šiuo metu minimali ligos pašalpa yra ketvirtadalis, o motinystės (tėvystės) – trečdalis Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų, t. y. atitinkamai 111,25 Eur ir 148,33 Eur per mėnesį.

Verslui viskas logiška

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė nesąs išsamiai susipažinęs su darbuotojų socialinę apsaugą reguliuojančius įstatymus. Tačiau didelių problemų dėl naujoviškas sutartis pasirašiusių darbuotojų socialinės apsaugos nemato.

Valdas Sutkus
Valdas Sutkus
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Nesu tiek giliai susipažinęs, dėl to tikrai negaliu pasakyti, kiek ten procentų kas ir kiek mokės. Tik tiek, kad tokios sutartys yra normalus dalykas, jos yra reikalingos. Yra segmentas žmonių, kuriems jos tinka, ir tos sutartys turi teisę gyvuoti taip kaip ir kitos darbo sutartys“, – sakė jis.

Į klausimą, ar tokie darbuotojai bus pakankamai apsaugoti prezidentas atsakė kitu klausimu: ar dabar apsaugoti tie darbuotojai, kurie dirba nelegaliai?

„Smagu, kad jūs dirbate legaliai. Norime, kad kuo daugiau žmonių dirbtų legaliai. Kad kuo daugiau jų dirbtų legaliai, reikia sukurti įvairesnių darbo sutarčių rūšių. Tarp jų ir tokių, kurios tiktų studentams, vyresnio amžiaus žmonėms, galbūt mamoms, auginančioms vaikus.

Tai yra tiems, kurie negali arba nenori dirbti įprastinę 8 val. darbo dieną, o sutarę su darbdaviu, pageidauja dirbti laisvesniu grafiku. Jiems tokios sutartys ir būtų taikomos, tada jiems nereikėtų dirbti nelegaliai“, – aiškino V. Sutkus.

Jo teigimu, tam kad gautum kokias nors garantijas, reikia dirbti. Kuo daugiau dirbi, tuo garantijų daugiau, jei nedirbi, jų mažiau.

„Tokia yra logika. Jeigu nenori dirbti daug, jei nori dirbti mažiau, tai mažiau ir garantijų – tai yra natūralu. Lygiai taip pat ir su pensijomis ar išeitinėmis išmokomis. Tarkime, darbuotojas uždirba 1 tūkst. Eur, išeina iš darbo ir gauna tarkime 2 mėn. išeitinę išmoką, t. y. 2 tūkst. Eur. Jei uždirba 2 tūkst. Eur, jo išeitinė bus 4 tūkst. Negali gauti vienodas išeitines išmokas, jei gauni skirtingą atlyginimą“, – analogiją pasitelkė pašnekovas.

Vyriausybė įteisino šešėlį?

Kiek kitokios nuomonės laikosi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Anot jos, naujomis darbo sutarčių rūšimis legalizuojamas šešėlinis darbas, o pagal jas dirbantiems žmonėms galiausiai mokės kiti mokesčių mokėtojai.

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Deja, tokia yra mūsų sistema – ji labiau apsimoka tiems, kas mokesčių sąžiningai nemoka. Aišku, tai yra neteisinga. Kad viskas vyksta ir vyks kitų žmonių sąskaita, tą galima pasakyti vienareikšmiškai“, – įsitikinusi ji.

Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad buvo pasiektas tam tikras kompromisas, kad naujoviškas darbo sutartis būtų galima pasirašyti tik su jau draustais asmenimis. Tačiau Seimas priimto kodekso nepataisė.

„Iš tikrųjų tie žmonės, kurie dirbs pagal minėtas minėtas sutartis, neužsidirbs pensijoms ir kitoms išmokoms. Taigi, ateityje jie eis protestuoti, o iš mūsų visų pinigų jiems bus mokamos socialinės pašalpos, įvairios kompensacijos“, – aiškino pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad apie tai mažiausiai galvoja jaunimas, kuriam dėl darbo pagal tokias sutartis ateityje bus apskaičiuotos kur kas mažesnės pensijos.

„Apskritai, kam reikalingos tokios sutartys? Dar kartą sakau, jos yra landa šešėliniam darbui. Tačiau keisčiausia, kad jas stūmė Vyriausybė. Jei galvoji valstybiškai, tai kam tokios sutartys, kad pridengtum šešėlinį darbą?“, – retoriškai klausė G. Gruzdienė.

Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad pagal naują kodeksą, darbdavys privalės tvarkyti darbo laiko apskaitą tik tų, kurie dirbs pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį ir nenustatytos apimties darbą. Pastaruosius visada bus galima įforminti kaip dirbančius 8 val. per mėnesį, o dėl kitų apskritai nevargti.

Lankstumo ir solidarumo kaina

Į klausimą, ar pagal naujas darbo sutartis dirbantys darbuotojai bus socialiai pakankamai apsaugoti, SADM Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė tiesiai neatsakė.

Algimanta Pabedinskienė ir Eglė Radišauskienė
Algimanta Pabedinskienė ir Eglė Radišauskienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Lankstesnės darbo sutartys pagyvins darbo rinką ir sudarys žmonėms daugiau galimybių dirbti ir užsidirbti. Taip pat yra įdiegti saugikliai, kad žmonės neliktų už socialinio draudimo sistemos ribų.

Dėl nenustatytos apimties ir projektinio darbo sutarčių DK yra numatyti saugikliai. Pvz., nenustatytos apimties darbo sutarčių atveju draudžiama dirbti statybos, darbus namų ūkyje, apie jas reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai yra tik galimybė sudaryti tokios rūšies sutartis, o ne prievolė“, – komentavo ji.

Klausiamas, ar teisinga, kad už tokius darbuotojus socialinio draudimo galės būti mokama kur kas mažiau, nei sieks būsimos išmokos, SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas teigė:

„Norime pabrėžti, kad ir pagal dabar galiojantį DK, dalis žmonių, dirbančių mažiau nei vienu etatu (jie gali dirbti ir keliuose darbuose, pvz., kelias valandas per mėnesį tvarkyti kokios nors įmonės buhalteriją ar konsultuoti kito miesto poliklinikoje) arba gaunančių daug mažesnes nei MMA algas, gauna minimalią motinystės (tėvystės) išmoką.

Manome, kad vis dėlto tai yra paskata žmogui ir legaliai dirbti, ir susilaukti vaikų, o šiuo atveju jis nebus paliktas visiškai be išmokų. Taip, dalyje atvejų įmokos mažesnės už išmokas, bet socialinio draudimo sistema pagrįsta solidarumu – ji subalansuojama, kadangi yra išmokų lubos“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (153)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (51)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (13)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (10)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (153)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (63)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (1)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (32)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1250)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (346)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (34)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...