Tačiau tokia nuostata piktina daugelį jaunų žmonių. Jie nesupranta, kodėl nustatytas būtent toks amžius, žeidžia tai, kad į jauną žmogų nežiūrima kaip į brandžią asmenybę, galinčią priimti sprendimus.

„Į kariuomenę eiti galime, balsuoti galime, bet, liaudiškai tariant, nueiti į barą ir išgerti alaus su draugais jau ne, – neslėpė pasipiktinimo Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantydas Šemeta.

– A. Veryga yra teigęs, kad žmonių branda pasibaigia ties 25 metais, iki to laiko reikėtų drausti absoliučiai bet kokias svaiginamąsias priemones. Keistai skamba, kada biologiniai dalykai yra sugretinami su socialiniais, nes galiu pasikartoti, kad jauni žmonės eina balsuoti už kokius „valstiečius“, bet išgerti jau nebegali. Tai kažkurioje vietoje yra brandūs, kažkurioje jau ne.“

Šiuo aspektu jam pritarė ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka.

„Jei žmogus gali tarnauti kariuomenėje ir yra šaukiamas, jei gali dalyvauti rinkimuose ir rinkti sprendimų priėmėją, ir yra daugelis kitų aspektų, kurie rodo žmogaus brandą, vadinasi, kad jis gali pats priimti sprendimus ir atsakingai pasirinkti. Apie tą patį diskutuoja ir jauni žmonės, bandydami suprasti, iš kurios pusės šita priemonė gali būti naudinga arba ko konkrečiai ja yra siekiama.

Aš asmeniškai galvoju, kad mes valstybėje turėtume labai atsakingai žiūrėti į jauną žmogų. Pagal įstatymą jaunas žmogus yra nuo 14 iki 29 metų, šiuo laikotarpiu jis turi priimti svarbiausius savo gyvenime sprendimus: nuo šeimos kūrimo, būsto įsigijimo, mokslų baigimo ar savo karjeros planavimo. Tai šioje vietoje, jeigu sakome, kad jaunas žmogus yra brandus, tai ir turėtume labai gerai pagalvoti, ar tikrai jis negali tam tikrų sprendimų priimti už save“, – sakė jis.

Tačiau M. Zakarka pabrėžė, kad dėl to, ar turi būti didinamas amžius, nesutaria pačios jaunimo organizacijos.

„Mūsų vienijamos 66 jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos dar praėjusių metų pavasarį priėmė rezoliuciją dėl alkoholio vartojimo mažinimo politikos Lietuvoje, kur labai aiškiai išreiškia pritarimą tokioms priemonėms kaip reklamos draudimas, specializuotų parduotuvių atsiradimas, pardavimo laiko keitimas. Tačiau būtent dėl amžiaus, kas liečia tą klausimą, organizacijos neturėjo vieningos nuomonės ir nepasisako vieningai už tą amžiaus ilginimą“, – pripažino jis.

Bijo, kad pasirodysime talibaniška valstybe

M. Šemeta stebisi, kodėl nuspręsta amžių didinti būtent iki 20 metų. Tokiu atveju Lietuva taptų vienintele valstybe Europoje, kur būtų taikomi griežčiausi apribojimai.

„Klausimas tame, kodėl buvo pasirinktas universalus variantas, nes kai kuriose valstybėse yra diversifikuojamas silpnasis ir stiprusis alkoholis, bet mūsų valstybė užsimojo pakelti amžiaus cenzą absoliučiai bet kuriam alkoholiui.

Kodėl toks amžius konkrečiai pasirinktas – aš nežinau, bet pagal galimą būsimą tvarką, mūsų apribojimai bus, ko gero, griežčiausi visoje Europoje. Norime pasirodyti talibaniška valstybe, aš labai susirūpinęs ir bijau dėl to“, – sako M. Šemeta.

Klausimų kyla ir M. Zakarkai:

„Čia jau reikėtų žiūrėti į statistiką ir labai norėtųsi pažiūrėti į kitų šalių praktikas, o jų yra įvairių. Yra ta praktika, kaip, pavyzdžiui, JAV, kur kuriuose valstijose silpnieji gėrimai parduodami nuo 18 metų, stiprieji – nuo 21. Yra praktikų, kai kitaip skaidomos tos amžiaus grupės. Taigi čia tikrai galima būtų pasižiūrėti alternatyvų, kad tos amžiaus grupės interesus būtų galima kuo plačiau suderinti, o ne tiesiog nustatyti vieną kartelę, dėl kurios tokio kaip ir visuotinio sutarimo ir pritarimo iš pačių jaunų žmonių nėra.“
Mantas Zakarka

Šiuo metu tvarka, kai nuo 16 ar 18 m. galima įgyti silpnuosius gėrimus, o nuo 18 ar 20 m. – spiritinius, galioja Skandinavijos šalyse.

Problemos ieško ne ten?

Iš Sveikatos apsaugos ministro lūpų laidoje „Dėmesio centre“ pasigirdo, kad vienas argumentų, kodėl nustatyta būtent 20 metų kertelė, yra tai, kad alkoholio negalėtų įsigyti moksleiviai.

Tačiau M. Šemeta nesutinka su tokiu argumentu: „Jei pakeltų iki 20 metų, nukentės ne tik moksleiviai, bet ir patys studentai. 18-19 metų dažnai jau yra 1-2 kursas universiteto, pusė universitetinio gyvenimo nuplaukia vien dėl to, kad taip buvo sugalvota.

Problema yra ne su jaunąja karta, nes tyrimai parodo, kad Lietuvos jaunimas nėra prasigėręs, jis kaip tik geria vos ne mažiausiai Europos Sąjungoje. Problema su vidutinio amžiaus vyrais, gyvenančiais mažesniuose miesteliuose, kai neturi veiklų, darbo ir neturi ką veikti“, – atkreipė dėmesį.

Jis pažymėjo, kad remiantis 2015 m. rengtoje Europos mokyklų alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų apklausa, jaunimas kaip tik vartoja mažiau alkoholio nei kitose Europos šalyse. Be to, mano, kad kova su alkoholio vartojimo didinant amžių – nėra geriausias sprendimas.

„Yra ne vienas statistinis tyrimas, kur apklausiami 14-16 metų moksleiviai, ir buvo vienas klausimas, ar jiems yra sunkumų įsigyti alkoholinių gėrimų. Trečdalis žmonių pasakė, kad nėra jokių problemų. Tai gaunasi taip, kad dabartiniai nepilnamečiai, kurie šiaip negali nusipirkti alkoholio, iš tikrųjų jie gali nusipirkti iš esmės be jokių sunkumų. Tai valstybė bando apribojimus taikyti kažkokius, nors realiai nesugeba užtikrinti, kad jie veiktų normaliai“, – stebėjosi.

Vėlinimą grindžia smegenų vystymosi analize

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian DELFI komentavo, kad pasiūlytas būtent toks amžius, kadangi siekiama, jog alkoholį žmonės pradėtų vartoti kuo vėlesniame amžiuje.

„Deja, šiuo metu statistika rodo, kad tai dažnai pradedama daryti dar paauglystėje. Todėl yra svarbu kaip įmanoma apriboti vartojimą.

Vienas iš veiksmingiausių alkoholio vartojimo mažinimo būdų yra asmenų, kuriems draudžiama turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, įteisinimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad toks teisinis reguliavimas skatina atidėti sprendimą vartoti alkoholį, mažina nelaimingų atsitikimų ir traumų tikimybę, eismo įvykių, sukeltų neblaivių asmenų, skaičių, kitą alkoholio sąlygojamą žalą.

Minėta nuostata grindžiama jaunų žmonių smegenų vystymosi neurofiziologinių procesų analize. Taip pat yra tikimasi, kad tuo metu susiformuoja asmens socialinė atsakomybė ir atsakingų sprendimų priėmimas", – sakė ji.

G. Belian pabrėžė, kad siūlomas 20 metų amžiaus cenzas ir dėl to, kad taip buvo numatyta Lietuvos Sveikatos Strategijoje, už kurią balsavo praeitos kadencijos Seimas: „Jau buvo numatyta įteisinti alkoholio pardavimą asmenims, vyresniems kaip 20 metų. Dabar kaip tik vyksta šios nuostatos įgyvendinimas.“

Alkoholio įstatymo kontrolės įstatymo pataisas dar turi svarstyti Seimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (241)