Pusės mėnesio išeitinė priklausytų, jei žmogus dirba trumpiau nei metus, 2 mėnesių – jei ilgiau nei metus. Šiai nuostatai pritarta ankstesniuose komiteto posėdžiuose.
Tačiau jei anksčiau buvo numatytos didesnės išmokos už ilgalaikį darbą, tai pirmadienį buvo sutarta, jog 5-10 metų stažą vienoje įmonėje dirbusiam darbuotojui priklausys 1 mėnesio vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išmoka, atidirbus 10-20 metų – 2 mėnesių atlyginimo dydžio išmoka, daugiau kaip 20 metų – 3 mėnesių išmoka.
Ši nuostata turėtų atsidurti šią savaitę priimti planuojamame Darbo kodekse. To norėjo profesinės sąjungos, kurios baiminosi, kad nenustačius ilgalaikio darbo išmokų dydžių Darbo kodekse, šios nuostatos gali likti neįgyvendintos.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys sako, kad šioms išmokoms neturėtų būti taikomos „lubos“.
Ilgalaikio darbo išmokų lubos buvo numatytos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme, kuris šiuo metu yra tik parengtas, bet jam nėra pritarta net po pateikimo.
Vieno mėnesio išmokų „lubos“ šiame teisės akto projekte siekia 2 minimalias algas. Šiuo metu minimali mėnesio alga siekia 350 eurų, taigi „lubos“ siektų 700 eurų, neatskaičius mokesčių. Nuo liepos minimali alga turi kilti iki 380 eurų, taigi išmokų „lubos“ per vieną mėnesį turėtų didėti iki 760 eurų neatskaičius mokesčių.
Anksčiau planuota, kad išmokos už stažą prasidėtų nuo 3 metų nepertraukiamo darbo: siūlyta, kad jei darbuotojas dirba 3-5 metus, išmoka iš šio fondo siektų 1 mėnesio vidutinį jo atlyginimą, jei 5-10 metų – tada 2 mėnesių, 10-20 metų – 3 mėnesių, daugiau nei 20 metų – 4 mėnesių.
„Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, skaičiuojama, kad tam per metus gali prireikti apie 30 mln. eurų.
DELFI primena, kad planuojamame priimti Darbo kodekse nurodyta, kad darbuotojas iš darbo gali būti atleistas įspėjus jį prieš 1 mėnesį, jei dirba ilgiau nei metus, ir 0,5 mėnesio, jei dirba trumpiau nei metus. Įspėjimo terminai dvigubinami, jei asmuo augina vaiką iki 14 metų arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami neįgaliesiems ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 2 metai.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 0,5-2 mėnesių vidutinio jo mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šiuo metu įspėjamieji terminai siekia 2-4 mėnesius, išmoka – 1-6 mėnesiui, priklausomai nuo stažo.
Seimo komitetas taip pat pritarė sutrumpinti nedarbo išmokų mokėjimą nuo 9 mėnesių, kaip buvo numatyta anksčiau, iki 6 mėnesių, kaip kad mokama dabar.
Šiuo metu nedarbo išmoka mokama 6 mėnesius, maksimali jos suma 311,5 eurų per mėnesį, minimali – 102 eurai.
Naujuoju įstatymu norėta išmokas bedarbiams mokėti 9 mėnesius: ją būtų sudariusi pastovioji dalis ir kintamoji. Pastovioji dalis – 30 proc. minimalios algos. Kintamoji – 50 proc., 40 proc. arba 30 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Kitaip tariant, 1-3 mėnesį – 50 proc., 4-6 mėnesį – 40 proc., 7-9 mėnesį – 30 proc.
Dabar Seimo nariai pritarė, kad išmoka turi būti mokama 6 mėnesius ir kintamoji dalis sudaroma panašiai: 1-2 mėnesį – 50 proc., 3-4 mėnesį – 40 proc., 5-6 mėnesį – 30 proc.
