Praeitą rugsėjį teisės bendrovės iš San Francisko biure bendrovės „Rothschild & Co“ vykdomasis vadovas Andrew Penney detaliai papasakojo, kaip pasaulio turtingųjų elitas vengia mokėti mokesčius.
Jo žinutės būta itin aiškios ir paprastos: klientams galima padėti jų turtą perkeliant į Jungtines Valstijas, kur jiems nereiks mokėti mokesčių ir bus galima saugiai pasislėpti nuo smalsių finansinių institucijų akių. Yra tokių, kurie Ameriką mokesčių klausimu jau vadina naująja Šveicarija.
Daug metų mokesčių rojumi vadinosi visai kitos šalys, tačiau dabar į lyderio poziciją užtikrintai veržiasi būtent Amerika. Nepaklusdamos naujiems pasauliniams skaidrumo standartams, Jungtinės Valstijos sumaniai kuria naują rinką, į kurią jau dabar plūste plūsta užsienio kapitalas.
Visi – nuo teisininkų iš Londono iki investicinių fondų iš Šveicarijos – padeda pasaulio turtingiausiems savo sąskaitas iš tokių teritorijų kaip Bahamos ar Mergelių salos perkelti į Nevadą, Vajomingą ir Pietų Dakotą.
„Kaip ironiška, tiksliau kaip paradoksalu, kad Jungtinės Valstijos, kurios visada skubėjo smerkti Šveicarijos bankus, šiandien tapo didžiausiomis bankų paslapčių saugotojomis. Girdite garsą, primenanti tą, kurį skleidžia didžiulis siurblys? Tai Amerika siurbte siurbia pinigus“, – pareiškė Ciuriche veikiančios teisės firmos „Anaford AG“ teisininkas Peteris A. Cotorceanu.
Šimtmečius skaičiuojanti „Rothschild & Co“ finansų institucija iš Europos Nevadoje atidarė savo padalinį – visai netoli „Harrah“ ir „Eldorado“ lošimo namų. Šiuo metu jis padeda perkelti turtingų klientų iš užsienio pinigus iš tokių lengvatinių mokestinių zonų kaip Bermuda – pinigai keliauja tiesiai į „Rothschild & Co“ valdomus investicinius fondus Nevadoje.
Bendrovės atstovų teigimu, jų vykdomos „Reno“ operacijos patrauklios užsieniečiams, kuriems imponuoja Jungtinių Valstijų finansinės padėties stabilumas. Be to, jie pabrėžia, kad klientai privalo laikytis jų gimtose šalyje taikomų mokesčių įstatymų. Bendrovės fondai, anot „Rothschild“ atstovės Emmos Rees, Jungtinės Valstijos nėra „įsipareigojusios dėl tarptautinių duomenų viešinimo standartų“.
Naujos galimybės vilioja ir daugiau naujų žaidėjų: pavyzdžiui, Ženevoje veikianti „Cisa Trust Co“, konsultuojanti turtuolius iš Lotynų Amerikos, siekia pradėti veiklą Piro mieste Pietų Dakotoje, kur norėtų „tenkinti užsienio klientų poreikius“, pabrėžia „Cisa“ prezidentas Johnas J. Ryanas naujesnysis.
Vienas iš didžiausių pasaulyje lengvatinių mokestinių zonų fondų valdytojų „Trident Trust Co“ jau perkėlė kelias dešimtis sąskaitų iš Šveicarijos ir kitų lengvatinių mokestinių zonų į Pietų Dakotą – tai skubėta padaryti prieš sausio 1 dieną įsigaliojant naujai skaidrumo politikai.
Savaime suprantama, niekas nesitiki, kad artimiausiu metu nebeliks senųjų gerųjų lengvatinių mokesčių zonų. Šveicarijos bankuose vis dar laikoma apie 1,9 trilijono dolerių, apie kuriuos nieko nežino šalių, iš kurių kilę jų turėtojai, institucijos ir suinteresuoti pareigūnai, sako Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Gabrielis Zucmanas. Kol kas neaišku, kiek iš beveik 100 valstybių ir kitų jurisdikcijų, pasirašiusių minėtąjį įsipareigojimą, iš tikrųjų ims taikyti naujuosius skaidrumo standartus, kuriuos parengė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Tai, kad bankai vilioja užsieniečius investuoti pinigus Amerikoje, žadėdami konfidencialumą, iš esmės nėra nieko blogo – bent jau kol specialiai nepadeda vengti mokesčių. Nepaisant to, Jungtinės Valstijos – viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur vis dar aktyviai reklamuojamos galimybės atsidaryti sąskaitas, apie kurias nežinotų gimtųjų valstybių valdžios institucijos.
Viena turtinga šeima iš Turkijos „Rothschild“ paslaugomis naudojasi lėšų iš Bahamų perkėlimui į Jungtines Valstijas. Kitas „Rothschild“ klientas – šeima iš Azijos – savo pinigus iš Bermudos perkėlė į Nevadą. G. Zucmanas teigia, kad fondų paslaugomis dažniausiai naudojasi užsieniečiai, Amerikoje turintys vienų ar kitų ryšių.
Dešimtmečius būtent Šveicarija laikyta pasauline slaptų sąskaitų bankuose sostine. Panašu, kad situacija jau ėmė keistis. 2007 metais „UBS Group AG“ bankininkas Bradley Birkenfeldas įskundė savo bendrovę, pareikšdamas, kad bendrovė padeda klientams iš Amerikos išvengti mokesčių – ir daro tai lėšas perkeldama į slaptas sąskaitas mokestinių lengvatų zonose. Galiausiai Šveicarijos bankams teko susimokėti – ir gana brangiai. Daugiau nei 80 Šveicarijos bankų, tarp kurių UBS ir „Credit Suisse Group AG“, sutiko sumokėti 5 mlrd. dolerių baudų. Į sąrašą galima įtraukti ir „Rothschild Bank AG“, kuris praeitą birželį pasirašė susitarimą su JAV teisingumo departamentu.
Bankas pripažino padėjęs klientams iš Amerikos slėpti pajamas nuo mokesčių institucijų ir sutiko sumokėti 11,5 mln. dolerių baudą bei uždaryti beveik 300 sąskaitų, priklausančių Amerikos mokesčių mokėtojams (juose buvo laikoma apie 794 mln. dolerių).
Jungtinės Valstijos buvo pasišovusios padėti tašką tokiai praktikai. Pastangas vainikavo 2010 metais priimtas įstatymas – Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (angl. FATCA - Foreign Account Tax Compliance Act). Remiantis šiuo teisės aktu, finansų bendrovės privalo pateikti duomenis apie JAV piliečių užsienyje turimas sąskaitas – priešingu atveju gresia baudos.
Įkvėpta FATCA, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ėmėsi taikyti dar griežtesnius standartus, padedančius pažaboti vengiančius mokėti mokesčius. Nuo 2014 metų net 97 jurisdikcijos sutiko taikyti naujus reikalavimus bankų sąskaitoms, investiciniams fondams ir kitoms tarptautinių klientų finansinėms operacijoms. Kai kurios valstybės, kurias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bandė įkalbėti pasirašyti šį susitarimą, tai padaryti atsisakė – tai Bahreinas, Nauru, Vanuatu ir Jungtinės Valstijos.
Finansų paslaugų teikėjams tokia situacija – ne kas kita, o tiesiog puiki verslo galimybė. Pristatymo metu „Rothschild & Co“ vykdomasis vadovas A. Penney pažymėjo, kad „Jungtinės Valstijos – didžiausias naujas mokesčių rojus visame pasaulyje“. Anot jo, „Jungtinėms Valstijoms trūksta išteklių taikyti užsienio mokesčių įstatymus, o nėra ir noro tai daryti“.
