Naujas Darbo kodeksas: įsivertink, kaip pasikeis tavo gyvenimas

 (590)
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) baigus nagrinėti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą DELFI palygino, kaip pokyčiai jo nuostatose paveiktų skirtingų socialinių grupių atstovus.
Naujas Darbo kodeksas: įsivertink, kaip pasikeis tavo gyvenimas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nors jauniausiems darbuotojams socialinės garantijos mažėja labiausiai, jie iš liberalesnių darbo santykių gali išlošti daugiausiai.

Pateikiame tris išgalvotus asmenis ir tai, kaip juos paveiktų išeitinių išmokų ir įspėjimų apie atleidimą terminų pasikeitimai.

Primename, kad šį Darbo kodeksą dar turės priimti Seimas ir pasirašyti prezidentė.

1. 23-ejų metų ką dirbti pradėjęs šaltkalvis Tadas. Pagal dabar galiojantį DK, jeigu darbdavys norėtų jį atleisti, tada turėtų įspėti prieš 2 mėnesius.

Pagal naująjį DK, užtektų dviejų savaičių, nes Tado darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus.

Tadui dabar priklausytų 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka, nes jis dirba trumpiau nei metus.

Pagal naująjį DK, Tadui priklausytų tik pusės mėnesio išmoka, t. y. ji sumažėtų perpus.

2. 35-erių metų, 6 metus sekretore dirbanti ir du vaikus turinti Eglė. Jai įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas sutrumpėtų perpus.

Jis šiuo metu siekia 4 mėnesius, nes paprastas 2 mėnesių terminas Eglei dvigubinamas, kadangi ji augina vaiką, kuriam dar nesuėjo 6 metai.

Minėtas dvigubinimas išlieka ir naujajame DK, tačiau paprastasis terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio.

Šiuo metu Eglė gautų 4 mėnesių VDU išmoką, o jei įsigaliotų naujasis DK, ji gautų ketvirtadaliu mažiau.

Eglei priklausytų 2 mėnesių išmoka iš darbdavio ir 1 mėnesio – iš ilgalaikio darbo išmokų fondo.

58-erių metų, kurių 22 praleido toje pačioje įmonėje vadybininkas Petras. Jam įspėjimo terminas taip pat sutrumpėtų perpus.

Šiuo metu jis siekia 4 mėnesius, nes paprastas 2 mėnesių terminas Petrui dvigubinamas, kadangi jam iki valstybės socialinio draudimo senatvės įstatymų nustatyto pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai.

Minėtas dvigubinimas išlieka ir naujajame DK, tačiau paprastasis terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio.

Jei būtų atleidžiamas šiandien, Petras gautų 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Įsigaliojus naujajam DK, jis gautų 2 mėnesių išmoką iš darbdavio ir 3 mėnesių išmoką iš ilgalaikio darbo išmokų fondo.

„Gerų darbuotojų niekas neatleidžia“

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pažymėjo, kad darbuotojams, kurių darbo stažas nesiekia 5 metų, socialinės garantijos mažėja labiausiai.

Savo ruožtu „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad naujasis DK naudingas visiems, kas nori dirbti.

„Jeigu aš einu į darbą, tikrai negalvoju, kokios išmokos bus man iš jo išeinant. Žiūriu, kokį atlyginimą gausiu, kokios sąlygas, kokios motyvacinės priemonės, kaip darbdavys žiūri į mano šeimyninius santykius, ar mane išleis su vaiku į mokyklą Rugsėjo 1-ąją, ar ne, – sakė ji. – Tikrai negalvoju, kiek jis man sumokės, kai mane atleis. Jei ateini dirbti nemotyvuotas ir galvoji, kiek man sumokės, kai mane išmes, nes dirbsiu blogai, tada žiūri į išeitines.“

Pašnekovė sakė, kad daug metų dirbantiems darbuotojams sąlygos iš esmės nepabloginamos. Be to, ji pabrėžė, kad anksčiau jos „gražios“ buvo tik „ant popieriaus“.

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Dauguma išeidavo savo noru ir jokių išmokų negaudavo. Jeigu įstatyme įrašyta ir neveikia, tai kam laikyti ir gąsdinti potencialius investuotojus, kurie skaito įstatymą ir nežino, kad praktikoje jų nesilaikoma?“ – aiškino ji.

R. Skyrienė taip pat sakė, kad darbuotojai turi patys žinoti, ko jie nori. „Jeigu ateini vergo pozoje, vergu ir dirbsi“, – nukirto ji.

„Be to, gerų darbuotojų niekas neatleidžia. Jie išeina patys – pas konkurentą“, – juokėsi R. Skyrienė.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad nagrinėjant darbo santykius niekas žmonių pagal amžių neskirsto.

„Yra nuostatos, kurios per kitus įstatymus jauniems žmonėms suteikia didesnį šansą būti priimtiems į darbą, nors tai atsiliepia jų būsimoms pensijoms. Pavyzdžiui, priimant į darbą, darbdavys gali pirmus metus nemokėti įmokų į „Sodrą“ ir kelių metų praktika parodė, kad priima, bet bedarbių nesumažėja, vadinasi atleidžia vyresnius. Tačiau DK pagal tai neskirsto, nes tai būtų diskriminacija pagal amžių“, – sakė socialdemokratas.

Viršvalandžiai ir atostogos

Pagal dabartinį DK, kiekvienam darbuotojui garantuojama bent 28 dienų kasmetinės atostogos per metus. Bent 35 dienų atostogos garantuojamos nepilnamečiams, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų nepilnametį, taip pat neįgaliesiems.

Dar po vieną laisvadienį per mėnesį suteikiama tiems, kas augina neįgalų vaiką arba du vaikus iki 12 metų, o po du laisvadienius – auginantiems tris ir daugiau mažamečių.

Taigi, vieniša mama arba tėtis, auginantis tris vaikus iki 12, dabar turi teisę gauti 47 mokamas laisvas kalendorines dienas per metus. Šis laikotarpis gali būti ilgesnis, jei kasmetinės atostogos sutampa su šventinėmis dienomis.

Naujajame DK tokių garantijų nelieka. Visiems darbuotojams numatyta 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Tiesa, taip pat siūloma įtvirtinti aptakią nuostatą, kad teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės atostogos.

Beje, dabartiniame DK numatytos ir pailgintos 58 dienų kasmetinės atostogos. Vyriausybė įtvirtinusi 18 sričių specialistų sąrašą, kuriems jos priklauso, pavyzdžiui, pedagogams, gydytojams, daliai psichologų, socialinių darbuotojų ir farmacijos specialistų, taip pat orlaivių pilotams.

Naujame kodekse tiksli pailgintų kasmetinių atostogų trukmė nenumatyta. Tėra nuostata, kad prie 20 darbo dienų atostogų kartu ar atskirai suteikiamos Vyriausybės nustatytos trukmės papildomos atostogos. Kitaip tariant, šią sritį siūloma reguliuoti ne sudėtingiau keičiamu įstatymu, o paprastesniu Vyriausybės nutarimu.

Šiuo metu galioja nuostata, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų, o kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų

Naujame DK numatoma, kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį 48 valandų apribojimas išlieka, tačiau vienos pamainos trukmė gali pailgėti iki 12 valandų, neskaitant pietų pertraukos.

Kodėl naudinga jaunimui

Kaip neseniai rašė britų leidinys „The Economist“, daugelyje šalių griežtas darbo santykių reguliavimas reikalauja dosnių socialinių garantijų, o darbuotojų atleidimą darbdaviams paverčia našta.

„Tai patinka darbą jau turintiems žmonėms, kurie paprastai yra vyresnio amžiaus, tačiau trukdo įmonėms priimti naujų darbuotojų. Dėl to labiausiai nukenčia jaunimas“, – teigiama straipsnyje, skatinančiame padėti jaunimui išpildyti savo potencialą.

„The Economist“ autoriai teigia, kad liberalizavus darbo santykius, būtų galima sumažinti atskirti tarp bendro ir jaunimo nedarbo lygių.

Lietuvoje 2016 metų sausį, pagal išankstinius Statistikos departamento duomenis, bendras nedarbas siekė 9,9 proc., kai tarp 15–24 metų amžiaus gyventojų nedirbančiųjų dalis sudarė 15,1 proc.

Naująjį DK ir kitus socialinio modelio įstatymų projektus ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Jei naujajam DK būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Lenkijoje – paukščių gripo židinys žąsų fermoje (3)

Paukščių gripo H5N8 židinys užfiksuotas Deščnoje prie Didžiosios Lenkijos Gožuvo (Liubušo vaivadija). Vienoje iš ten esančių fermų krito keli šimtai žąsų, praneša tvn24.pl.

Seime kelią skinasi nauji draudimai rūkalų gamintojams (23)

Seime baigiamos svarstyti pataisos, kuriomis nuo 2017 metų Lietuvoje siūloma dar labiau sugriežtinti rūkalų rinką - norima uždrausti bet kokį jų įsigijimo ir vartojimo skatinimą bei rėmimą.

Italija balsuoja referendume, lemsiančiame M. Renzi politinę ateitį (7)

Italai sekmadienį pradėjo balsuoti konstituciniame referendume, su kuriuo premjeras reformatorius Matteo Renzi susiejo savo politinę ateitį.

Įžūli prekiautoja internete įtariama apgavusi daugiau nei šimtą žmonių (111)

Prieš metus policijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnams dėl nelegalios prekybos internete ir sukčiavimo jau įkliuvusi vilnietė Žana Misiūnienė nepasimokė iš klaidų ir toliau apgaudinėja pigesniais drabužiais susigundžiusius pirkėjus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

A. Užkalnis restorane: gaila, kad nebėra litų, būčiau sumokėjęs tūkstantį (389)

Yra kažkoks ypatingas jausmas už vakarienę sumokėti tūkstantį, tačiau nuo to laiko, kai Lietuvą pardavė masonams ir įvedė eurą, tai nėra labai lengva padaryti: tūkstantis eurų už vakarienę yra pasiekiama arba su didesne kompanija, arba reikia vartoti labai brangius gėrimus, arba juoduosius ikrus tiesiog šaukštais ar samčiais srėbti, kas nėra nei gražu, nei kultūringa.