Naujame ES susitarime – prasta žinia emigravusiems ne tik į D. Britaniją?

 (781)
Pastaruoju metu viena svarbiausių temų pasaulio žiniasklaidoje buvo naujas Europos Sąjungos (ES) ir Didžiosios Britanijos susitarimas, kuris įsigalios jei anglai jam pritars birželį organizuojamame referendume.
Naujame ES susitarime – prasta žinia emigravusiems ne tik į D. Britaniją?
© AP/Scanpix

Iš pirmo žvilgsnio minėtas susitarimas lietuviams tolimas ir nelabai aktualus. Be to, kaip pareiškė prezidentė, jis „užtikrins, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių piliečiai nebūtų diskriminuojami“.

Vis dėlto atidžiau panagrinėjus susitarimo tekstą, susidaro įspūdis, kad siekiant išlaikyti Didžiąją Britaniją ES sudėtyje buvo nuspręsta pataupyti lietuvių, lenkų ir kitų mažiau turtingų šalių migrantų sąskaita.

Įsigaliojus susitarimui ne tik Anglija, bet ir Vokietija, Danija ar bet kuri kita ES narė čia dirbantiems mūsų emigrantams galės mokėti mažesnes išmokas nei vietiniams, nepaisant to, kad mokesčius ir vieni, ir kiti mokės vienodus.

Taigi lietuviai lenkai ir kiti emigrantai, dirbdami svetimose ES valstybėse, joms kurs pridėtinę vertę, tačiau skirtingai nei vietiniai, negalės pasinaudoti visa jų parama.

Iš emigrantų planuoja atimti šimtus milijonų

Pagal vieną iš susitarimo punktų Europos Komisija siūlys pakeisti kai kurias dabar galiojančias ES taisykles.

Valstybėms narėms bus suteikta galimybė indeksuoti (į didesnę arba mažesnę pusę) išmokas tėvynėje likusiems emigrantų vaikams iki šioje šalyje esamų sąlygų. Iki 2020 m. indeksavimas būtų taikomas tik naujai skiriamoms išmokoms už vaikus, o vėliau – visoms, įskaitant ir mokamas jau dabar.

Kol kas neaišku, kaip konkrečiai būtų indeksuojamos išmokos. Tačiau neatmetama, kad bet kuri ES valstybė, kurioje dirba ir lietuviai, išmokas už Lietuvoje likusius vaikus galės sumažinti iki lietuviško dydžio.

Dienraštis „The Guardian“ praneša, kad sekdamos Didžiosios Britanijos pėdomis ateityje mažinti išmokas migrantų vaikams svarsto ir daugiau valstybių – Vokietija, Austrija, Danija, Nyderlandai. Straipsnyje cituojamas leidinys „Süddeutsche Zeitung“, kurio skaičiavimais, pasinaudojusi nauju susitarimu vien Vokietija išmokas migrantams galėtų sumažinti 100 mln. eurų – triskart didesne suma nei Anglija.

Žiniasklaida cituoja tokius Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžius apie išmokų indeksavimą:
„labai gerai įsivaizduoju mus įgyvendinančius panašias priemones Vokietijoje“.

Taigi jei britai birželį balsuos už tai, kad jų šalis liktų ES, ateityje turtingos šalys turės galimybę nurėžti daliai migrantų mokamas išmokas. Tiesa, tai galios tik vaikų išmokoms – susitarime įtvirtinta nuostata, kad pensijos ir kitos migrantams mokamos išmokos peržiūrimos nebus. Tačiau ir toks sumažinimas gali gerokai kirsti per kišenę.

Šiuo metu Anglijoje darbuotojai turi teisę gauti išmoką už vaikus iki 16 metų. Už vyriausią arba vienintelį vaiką mokama po 20,7 svaro sterlingo per savaitę (26,22 euro), už kiekvieną paskesnį – po 13,7 svaro per savaitę (17,36 euro).

Taigi už du vaikus per mėnesį sumokama 137,6 svarai (174,32 euro). Tiesa, jei vaikas ilgesnį laikotarpį gyvena atskirai nuo tėvų arba yra išvykęs į kitą šalį, apie tai reikėtų pranešti išmoką mokančiai tarnybai.

Dar dosnesnės išmokos už vaikus mokamos darbuotojams Vokietijoje. Auginant du vaikus, čia už kiekvieną jų mokama po 190 eurų per mėnesį, už trečią – 196, o už kiekvieną paskesnį – 221 euras. Vaikai, už kuriuos dirbantiesiems Vokietija moka išmokas, gali neribotą laiką gyventi kitose ES šalyse.

Tuo tarpu Lietuvoje išmoka vaikui mokama tik tais atvejais, jei šeimos, kurioje jis gyvena, pajamos vienam asmeniui yra mažesnės nei 153 eurai. Už vaikus iki dvejų metų tokiu atveju mokama 28,5 euro išmoka per mėnesį, už vaikus nuo 2 iki 7 metų – 15,2 euro.

Mokesčiai tokie patys, išmokos – mažesnės?

Įsigaliojus ES ir Didžiosios Britanijos susitarimui ne tik pastaroji, bet ir kitos valstybės narės taip pat galės peržiūrėti kitas dirbantiems migrantams mokamas išmokas. Pagal susitarimą, Europos Komisija turės pakeisti galiojančią tvarką ir nustatyti tam tikrą išmokų mažinimo mechanizmą.

Norėdama juo pasinaudoti valstybė narė turės pranešti Europos Komisijai ir Europos vadovų tarybai, kad joje susidarė išskirtinė situacija, o išmokų mokėjimas smarkiai veikia visą socialinio draudimo sistemą, daro didelį spaudimą tinkamam viešųjų paslaugų funkcionavimui.

Minėtoms institucijoms pritarus šalis narė tokį mechanizmą iš viso galės taikyti daugiausiai septynerius metus. Naujai atvykusiam migrantui išmokos galės būti nemokamos ne daugiau kaip ketverius metus nuo to laiko, kai jis įsidarbino.

DELFI šaltinių teigimu, kad nebūtų spekuliuojama apie kitų išmokų mažinimą, į ES ir Didžiosios Britanijos susitarimo tekstą įtraukta tokia nuostata: „Europos Komisija neketina siūlyti, kad būsima vaiko išmokų indeksavimo sistema būtų taikoma kitų rūšių eksportuojamoms išmokoms, tokioms kaip senatvės pensijos“.

Teko ieškoti kompromiso

Paprašytas pakomentuoti ES ir Didžiosios Britanijos susitarimą ir jame aptariamus socialinių išmokų aspektus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius DELFI sakė, kad derybose siekta išlaikyti tam tikrą balansą.

Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

„Na, taip yra čia tų klausimų, bet tai buvo derybinis momentas. Iš principo kalbėta, jog reikėtų sureguliuoti taip, kad tie dalykai, kiek įmanoma, neišsišoktų skirtingose šalyse“, – paaiškino ministras.

Jis pabrėžė, kad valstybės narės turės teisę, bet ne pareigą indeksuoti išmokas kitose šalyse gyvenantiems migrantų vaikams. „Pavyzdžiui, pati Lietuva galės nuspręst, ar vaiko išmokas užsieniečiams, kurių vaikai gyvena kitoje šalyje, mokėti tokias pačias kaip gauna lietuviai, ar jas indeksuoti“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Anot jo, galimybė indeksuoti išmokas vaikams numatoma siekiant išvengti didelės nelygybės, taip pat didelės naštos valstybės finansams.

„Dar vienas svarbus mūsų reikalavimas buvo tas, kad vienai ar kitai šaliai mokant išmokas ES piliečiai negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei nei trečių šalių piliečiai“, – komentavo ministras.

Tuo tarpu Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė paaiškino, kad derantis dėl socialinių išmokų ribojimo migrantams, ieškota kompromiso.

Daiva Ulbinaitė
Daiva Ulbinaitė
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

„Pradiniai Jungtinės Karalystės (JK) siūlymai buvo nutraukti išmokų mokėjimą tais atvejais, jeigu vaikai gyvena ne JK. Derybų metu pavyko pasiekti, jog net ir tais atvejais, jeigu vaikas gyvena kitoje šalyje nei tėvai, išmokos neturėtų būti nutraukiamos, o tik indeksuojamos pagal vaiko buvimo šalies sąlygas“, – informavo patarėja.

Jos teigimu, sprendžiant klausimą dėl kitų išmokų dirbantiesiems JK pradžioje taip pat siūlė buvo įvesti kvotas atvykstantiems ES piliečiams bei numatyti galimybes taikyti vienašalius ribojimus laisvam asmenų judėjimui.

„Derybose pavyko pasiekti, jog šių išmokų ribojimas ES piliečiams galės būti įvestas tik tokiu atveju, jeigu JK sugebės įtikinti Europos Komisiją bei ES šalis nares, jog JK susidarė išskirtinis spaudimas socialinei sistemai“, – paaiškino D. Ulbinaitė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Politico" nurodo, į ką atkreipti dėmesį laukiant Europos bankų streso testų rezultatų

Tiek Europos, tiek ir kitoms pasaulio rinkoms su nekantrumu ir nerimu laukiant penktadienį paaiškėsiančių Europos bankų streso testų rezultatų, „Politico“ atkreipia dėmesį į keletą esminių detalių.

„Moody's“ įvertino, kaip JAV ekonomiką paveiktų H. Clinton ir D. Trumpas (19)

Įgyvendinus Hillary Clinton ekonomikos planą, paspartėtų ekonomikos augimas ir atsirastų milijonai naujų darbo vietų, praneša CNN, cituodama tyrimų bendrovę „Moody's Analytics“. Donaldas Trumpas neteikia optimizmo.

Ispanijos BVP išaugo 0,7 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį Ispanijos BVP išaugo 0,7 proc. Kaip praneša „Forbes“, augimas atitiko daugelio analitikų prognozes. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika ūgtelėjo 0,8 proc.

G. Nausėda: negalime pasigirti, kad suvaldome skurdo problemą (286)

Jei valstybės pajamų perskirstymo politika neveikia, turtingi žmonės ima gauti dar daugiau pinigų, LRT RADIJUI sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Deja, priduria jis, Lietuvoje yra būtent taip, tad pas mus yra daug žmonių, kurie sunkiai suveda galą su galu, ir visuomenė labai susisluoksniavusi.

Antrąjį ketvirtį JAV BVP pakilo 1,2 proc. (4)

Antrąjį šių metų ketvirtį JAV BVP išaugo 1,2 proc. „The Wall Street Journal“ nurodo, kad toks augimo rodiklis nepatenkino daugelio ekonomistų, prognozavusių bent 2,6 proc. augimą, lūkesčių.