„NatWest“ įspėjimo laiškai buvo išsiųsti 850 000 verslo klientų, tačiau pasak banko atstovų, panašūs laiškai jau artimiausioje ateityje gali būti išsiųsti ir asmeninių sąskaitų (angl. personal accounts) savininkams.

Jei JK bus įvestos neigiamos palūkanos, tai reiškia, kad bankuose laikomi indėliai ne tik kad neuždirbs palūkanų, tačiau dar bus ir apmokestinti, pavyzdžiui, už banke laikomą 1 000 svarų gali būti imamas 1 svaro mokestis, tačiau koks bus tikėtinų neigiamų palūkanų dydis, kol kas neaišku.

„NatWest“, o vėliau ir kiti JK bankai, neatmeta neigiamų palūkanų įvedimo galimybės dėl pasaulyje vyraujančių žemų palūkanų normų (kai kuriose rinkose šios palūkanų normos jau yra neigiamos), būsimų rinkos sąlygų, paskolų balanso ir kitų veiksnių, galinčių nulemti neigiamų palūkanų normų įvedimą.

Šiuo metu centrinis JK bankas, Anglijos bankas, patiria didžiulį spaudimą sumažinti ir taip jau rekordiškai mažą bazinių palūkanų bormą nuo 0,5 proc. iki 0,25 procento, nors neigiamų palūkanų normos įvedimo artimiausioje ateityje neprognozuojama.

„NatWest“ planais pasipiktinę verslo klientai pradėjo domėtis, ar banko ketinimai apmokestinti laikomus indėlius yra teisėti. Manoma, kad apmokestinus laikomus indėlius, daug verslo klientų gali juos tiesiog išsiimti ir geriau laikyti namuose „po čiužiniu“, kur pinigų nuvertėjimas būtų mažesnis.

Ekonomistų teigimu, neigiamų palūkanų įvedimas sukeltų nepageidaujamų ekonominių efektų – sustotų pinigų apyvarta, o bankai prisiimtų papildomą riziką skolindami pinigus, siekiant uždirbti bent minimalų pelną.

Dėl neigiamų palūkanų nukentėtų ir pensijų fondai, kurie nebegalėtų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų savo klientams.

Vadinamoji „vudu“ (angl. Voodoo) ekonomika jau veikia kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB) kitų bankų indėlius apmokestina 0,4 proc. mokesčiu, o Šveicarijos nacionalinis bankas šveicariškiems bankams taiko 0,75 proc. mokestį.

Praėjusią savaitę apie galimybę įvesti neigiamas palūkanas pareiškė ir „ABN Amro“ – vienas pagrindinių Nyderlandų bankų.

Po „Brexit“ referendumo vyriausybinių obligacijų palūkanų normos nukrito iki rekordiškai žemo lygio, jei palūkanos kris žemiau nulio tai reikš, kad žmonės mokės vyriausybei pinigus už tai, kad vyriausybė jiems pasiskolintų.

Neigiamų palūkanų normų įvedimo nuotaikos tvyro ir Anglijos banke, tačiau kol kas neigiamoms palūkanoms itin priešinasi banko valdytojas Mark‘as Carney.

Kita vertus, palūkanų normoms tapus neigiamomis, daugiausiai išloštų būsto paskolas paėmę asmenys, kurie faktiškai mokėtų tik banko maržos dydį atitinkančias palūkanas.