Tačiau netrukus – kai kurie analitikai tikina, kad jau nuo šios žiemos – naftos, vadinasi, ir degalų kainos turėtų pradėti mažėti. Taip turėtų atsitikti stambioms Vakarų naftos bendrovėms pradėjus naudoti naujus naftos telkinius, nes jos nebūtų saistomos OPEC nustatytų taisyklių ir kvotų sistemos.
Tuomet pasaulines naftos kainas žemyn pradėtų spausti ir sumažėjusi jos paklausa, kadangi rinkos poreikius tenkintų daugiau šaltinių.
Padidėjusi naftos pasiūla rinkoje taps rimtu finansiniu išmėginimu iš naftos gyvenančioms OPEC narėms.
Dalis naujosios naftos atkeliaus iš ekonomiškai stiprių regionų, pvz., Šiaurės jūros. Tai dar labiau juos praturtins, kadangi ją išgaus naftos milžinai, turintys pinigų bei naudojantys vis efektyvesnes gavybos technologijas.
Dabartinėms naftos kainoms iš dalies įtakos turi naftos pasiūlos sumažėjimas, kurį savo ruožtu sukėlė smukusios Vakarų naftos kompanijų investicijos į gavybą 1998 m., kai, pvz., "Brent" tipo nafta nekainavo net 10 USD/bar.
Kai nafta vėl pabrango 1999 m. pradžioje, ką tik susijungusios naftos sektoriaus milžinės laikėsi taupymo politikos, kad įtiktų akcininkams ir įrodytų susijungimų naudą.
Tačiau jungimosi procesui aprimus, naftininkai vėl plačiau atveria pinigines naujoms investicijoms, kad spėtų patenkinti augančią paklausą ir užsitikrintų pelną.
Britų "British Petroleum" jau pažadėjo iki 2005 m. investuoti 4 mlrd. USD į gavybą Šiaurės jūroje. Jos konkurentė "Royal Dutch/Shell" taip pat pranešė pradėsianti naudoti 6 naujas radimvietes, tam reikės kitąmet kapitalo investicijas padidinti 20%. Reuters atlikta 12-kos naftos kompanijų apklausa rodo, kad vidutiniškai naftos paieškos ir gavybos išlaidos šiemet išaugs 4,6%, palyginti su 1999 m., kai jos buvo sumažintos apie 20%.