Ne, čia ne apie politiką. Bent jau ne apie tą, apie kurią jūs pagalvojote. Čia apie didžiųjų pasaulio centrinių bankų pinigų politikos pasirinkimą ir bandymą apsispręsti, ar vis dar reikia kovoti su defliacijos – kainų ir atlyginimų mažėjimo spiralės – rizika, ar jau gesinti infliaciją, kuri pradeda materializuotis kai kurių aktyvų rinkose.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jau beveik penkerius metus didžiųjų pasaulio centrinių bankų nustatyta bazinė palūkanų norma laikosi apie nulį. Tačiau akivaizdu, kad žemos palūkanos neturi didelės teigiamos įtakos ekonomikos augimui, kai gyventojai ir įmonės skolintis nenori ar net priešingai – stengiasi sumažinti savo finansinius įsipareigojimus. Esant tokiai situacijai, centriniai bankai pasirinko netradicines monetarinio skatinimo priemones – pradeda didinti savo balansą arba, kitaip sakant, spausdinti pinigus. Nuo 2008 m. pabaigos tai vyko precedento neturinčiu tempu – pavyzdžiui, JAV federalinių rezervų sistema pinigų bazę padidino maždaug keturis kartus.

Tačiau tuo centrinių bankų kelionė nepramintais takais nesibaigė. Šiuo metu jie susiduria su nelengva dilema: toliau laikytis skatinamosios pinigų politikos ir rizikuoti sukurti naujų burbulų ar pradėti normalizuoti pinigų pasiūlą bei palūkanų normas ir taip rizikuoti užgniaužti ekonomikos atsigavimą. Pastaroji alternatyva nepatraukli dar ir todėl, kad pirmasis centrinis bankas, ėmęsis tokios politikos, sustiprins nacionalinę valiutą ir sumažins eksportuotojų konkurencingumą. Pastarieji centrinių bankų veiksmai rodo, kad jau dabar vyksta implicitiniai valiutų karai – dauguma jų siekia susilpninti nacionalinę valiutą.

Kita centrinių bankų alternatyva – toliau spausdinti pinigus – yra ne mažiau rizikinga. Perteklinė pinigų pasiūla iškraipo finansų aktyvų kainas, o centrinių bankų pastangos daryti „viską ir bet ką“, siekiant įsukti ekonomikos augimo variklį, sukuria asimetrinę riziką. Dėl šios priežasties, atrodo, neadekvačiai didelis investicijų srautas nukreipiamas į rizikingesnes priemones (pavyzdžiui, akcijas), tikintis ne tik didesnės grąžos, bet ir apsaugos nuo galimos infliacijos. Naujų besipučiančių burbulų užuomazgų matyti ir ne vienos šalies nekilnojamojo turto rinkoje.

Centrinių bankų veiksmų laisvę riboja nemaloni aplinkybė. Jie veikia visiškoje tamsoje – su tokio pobūdžio pasauline finansų krize anksčiau jie nėra susidūrę ir nėra taikę tokio masto monetarinio stimulo. Todėl labai sunku prognozuoti, kaip pinigų politikos normalizavimas paveiks tarptautinius finansų srautus, finansų institucijas ir jų galimybes bei norą kredituoti verslą ir gyventojus. Šių metų vasarą ekonomistai prognozavo, kad JAV federalinių rezervų sistema pinigų spausdinimo tempą pradės mažinti jau rugsėjį. Tačiau vien lėtesnio pinigų spausdinimo tempo (o ne pinigų pasiūlos mažinimo!) lūkestis sukėlė dideles bangas finansų rinkose. Indijos valiuta nuvertėjo maždaug penktadaliu, kitos besivystančios rinkos taip pat labai nukraujavo. Tokiame netikėtame kontekste JAV federalinių rezervų sistema dolerių spaustuvės darbo valandų trumpinimą atidėjo neapibrėžtam laikui, ir dabar tikimasi, kad tai atsitiks ne anksčiau nei 2014 m. pavasarį.

Pastarąjį penkmetį centriniams bankams teko pagrindinis vaidmuo stabilizuojant pasaulio ekonomiką. Ateinantį penkmetį jiems teks ne ką lengvesnė užduotis – nenutempti jos nei į kairėje žiojinčią defliacijos bedugnę, nei į dešinėje atsiveriančią infliacijos prarają. Tamsoje nenuslysti nebus lengva.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (8)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (7)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (47)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (101)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (72)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (122)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (8)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (88)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

9 drabužius gadinantys įpročiai, apie kuriuos nepagalvojote

Nepriklausomai nuo to, ar renkatės naujus garderobo elementus paprasčiausioje, ar itin prabangioje...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (285)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Odos vėžio simptomai, kurie dažnai būna nematomi (12)

Dažniausiai – 99 atvejais iš 100 – odos vėžys yra aiškiai regimas kūno paviršiuje (nors...