Slepia palūkanų skaičiavimo formulę
2007 m. advokate dirbanti Anžela Mirosnikova pasiėmė paskolą 35-iems metams. Kadangi tuomet apie krizę dar nebuvo kalbų, o bazinė palūkanų norma eurais augo, A. Mirosnikova nusprendė pasirinkti fiksuotas palūkanas ir taip užsitikrinti, kad artimiausiu metu palūkanos už paskolą neužaugs.
Kaip teigė moteris, pavyko išsiderėti gerą maržą (0,7 proc.), o fiksuotos palūkanos penkeriems metams siekė daugiau nei 5 proc. Tačiau 2012 m. atėjo laikas, kai pašnekovei buvo pasiūlytos naujos fiksuotos palūkanos.
„Problema yra ne man vienai, bet visiems, kas turėjo fiksuotas palūkanas penkeriems metams pagal sutartį, - pasakojo ji. - 2007 m., kai ėmiau paskolą, EURIBOR pradėjo labai kilti ir žmonės bankuose bandė prisirišti prie esamų palūkanų kuo ilgesniam terminui, kad palūkanos nešokinėtų“.
Tačiau atėjus krizei EURIBOR pradėjo kristi. „Stebėjau, kaip kiti žmonės moka po 1,5-2 proc., o aš moku daugiau nei 5 proc. Galvojau, ką jau čia padarysi – sutartis penkeriems metams, reikia kentėti. Tikėjau, kad kai pasibaigs šis laikotarpis, man paskaičiuos palūkanas pagal sumažėjusį EURIBOR ir palūkanos sumažės“, - savo istorija dalijosi A. Mirosnikova.
Moteris pasakojo, kad penkerių metų terminas jai baigėsi pernai metų balandžio mėnesį. Tačiau po kreipimosi į banką ji sužinojo, kad jai siūloma perskaičiuoti fiksuotas palūkanas į 8 proc.
„Kai pasiteiravau, iš kur tokios palūkanos, man pasakė, kad dabar skaičiuojama pagal naują maržą. Bet kodėl naują? Mano paskolos terminas yra 35 metai. Paprašiau, kad man parodytų, kaip jie skaičiuoja fiksuotas palūkanas“, - pasakojimą tęsė moteris.
Tačiau A. Mirosnikova sužinojo, kad visgi bankas su klientais formule, kaip yra skaičiuojamos fiksuotos palūkanos, nesidalina.
„Išėjo taip, kad per penkerius metus EURIBOR nukrito keturis kartus, o tiek pat kartų jie pasididino savo maržą“, - įtarė pašnekovė.
Lietuvos bankas nepadėjo
Pradėjusi kovoti dėl mažesnių palūkanų, moteris iš banko sulaukė pasiūlymo, kad jai bus pritaikyta nuolaida ir pasiūlė šiek tiek didesnes nei 4 proc. palūkanas.
„Man tai netiko. Nesutikau ir pasakiau, kad kreipsiuosi į teismą“, - sakė ji.
Iš pradžių moteris kreipėsi į Lietuvos banką, kuriam nuo praėjusių metų patikėta spręsti ginčus tarp vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų.
„Jie (Lietuvos bankas – DELFI) užima labai keistą poziciją – visiems atsako neigiamai. Rašo, kad čia yra komercinio banko dalykas ir šie, kaip nori, taip ir nustato palūkanas“, - pasakojo Lietuvos banko atsakymu nusivylusi A. Mirosnikova.
Nesuradusi teisybės komercinių bankų veiklą prižiūrinčioje institucijoje, moteris kreipėsi į teismą. Šis gruodžio mėnesį patenkino paskolos gavėjos skundą ir pritaikė laikinas priemones – dabar moteris bankui už paskolą moka 1,03 proc.
„Jei būčiau nesikreipusi į teismą, tai būčiau mokėjusi virš 4 proc.”, - teigė pašnekovė – Bankų įstatymas rodo, kad kaina vartotojui turi būti aiški. Jei man duoda fiksuotas palūkanas, aš turiu labai gerai suprasti, kur yra nepriklausoma kaina, o kur banko uždarbis, bet tai jie slepia. Mano prašymas buvo, kad bankas pateiktų fiksuotų palūkanų formulę, kad sužinočiau maržą, arba kitu atveju aš nežinau, kokia yra mano kredito kaina“.
LB: atsakymo reikia ieškoti sutartyje
„Galima pasakyti tik tiek, kad palūkanos yra sutarties sąlygų dalis ir atsakymų į užduotus klausimus reikėtų ieškoti konkrečioje sutartyje. Pabrėžtina, kad būsto kredito sutartis, kaip ir kitos sutartys, yra grindžiamos sutarties laisvės principu, kuris leidžia sutarties šalims laisvai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Taip pat reikia pastebėti, kad sutarties sąlygos šalims turi įstatymo galią, todėl gali būti keičiamos tik sutartyje nustatyta tvarka arba šalims dėl to atskirai susitariant“, - komentavo jis.
SEB: klientui suteikiama galimybė rinktis
Tuo metu SEB bankas teigia, kad klientui, pasibaigus fiksuotų palūkanų terminui, pateikiami keli pasirinkimai. Jei gyventojas nesutinka su naujai pasiūlytomis palūkanomis - pirma fiksuotomis, paskui kintamosiomis, jis turi teisę keisti banką ir bandyti išsiderėti geresnių palūkanų kitoje finansų institucijoje.
„Besibaigiant fiksuotųjų palūkanų terminui (30 dienų iki fiksuotų palūkanų perskaičiavimo dienos), bankas klientui pateikia pasiūlymą dėl naujos fiksuotųjų palūkanų normos. Tada klientas turi kelias galimybes", - aiškino SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius.
Pirmoji galimybė - pasirinkti banko siūlomas naujas fiksuotąsias palūkanas.
Kaip antrą alternatyvą jis paminėjo fiksuotųjų palūkanų keitimą į banko pasiūlomas kintamąsias palūkanas. Pasak banko atstovo, naujas tiek fiksuotas, tiek kintamas (įskaitant banko maržą) palūkanų normas bankas klientui pasiūlo atsižvelgdamas į tuo metu esamą situaciją skolinimosi rinkoje ir kliento riziką.
„Jeigu kliento netenkina banko pasiūlytos palūkanos, klientas gali be apribojimų, nemokėdamas papildomų mokesčių pasirinkti trečią alternatyvą – refinansuoti kreditą kitame banke, kuris galbūt pasiūlytų palankesnes sąlygas ir palūkanas arba grąžinti visą pasiskolintą sumą iš karto“, - dėstė L. Januševičius.
SEB atstovas taip pat aiškino, kad kai klientas pasirenka fiksuotų palūkanų variantą, jos yra nustatomos pasirinktam terminui (5 ar 10 metų), o ne visam paskolos terminui.
„Skirtingai nuo kintamųjų palūkanų, nustatydamas fiksuotąsias palūkanas, bankas nenustato atskirų sudėtinių fiksuotųjų palūkanų dalių klientui (kintamos palūkanų dalies ir maržos). Susitarimo dėl fiksuotų palūkanų esmė yra bendras jų dydis, o ne atskiros jos sudedamosios dalys“, - tvirtino banko specialistas.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais į jį dėl ginčų su finansines paslaugas teikiančiomis institucijomis, susijusiomis su būsto paskola, buvo kreiptasi 41 kartą, tačiau tarp šių ginčų buvo ir nesusijusių su palūkanomis.
Lietuvos bankas teigia, kad ne visi atvejai buvo nagrinėti iš esmės, nes kai kurie kreipimaisi neatitiko procedūrinių reikalavimų. Pavyzdžiui, vartotojas nebuvo anksčiau kreipęsis į savo banką ir bandęs ginčą išspręsti tiesiogiai. Taip pat kredito įstaigas prižiūrinti institucija teigia, kad bendradarbiaujant pavyko pasiekti keletą taikių susitarimų tarp bankų ir klientų.
„Kiekvienu atveju gilinamės į konkretaus vartotojo ir banko ginčą, detaliai analizuojame visas sutarties sąlygas. Vartotojams tikrai svarbu prieš pasirašant sutartį dėmesingai įsigilinti ir pasitikslinti, ar tikrai teisingai viską suprato. Deja, dažnai pasitaiko, kad tą pačią nuostatą vartotojas ir bankas interpretuoja skirtingai“, - teigė Lietuvos banko atstovas D. Andriukaitis.
