Kol vieni džiaugiasi itin mažomis įmokomis, kiti tvirtina, kad turėtų bankui kas mėnesį mokėti daugiau, nes jis neteisingai skaičiuoja įmokas.

Paaiškėjo, kad bankai nevienodai taiko anuiteto metodą būsto paskoloms, o tai esą gali gali užgulti papildoma finansine našta kai kuriuos klientus.

Su finansinėmis įstaigomis ir jų klientais dirbančių asociacijų vadovai DELFI patvirtino, kad dalis bankų kai kuriems klientams kitaip skaičiuoja paskolų įmokas grąžinamą paskolos dydį kiekvienam mėnesiui numatę išduodami paskolą, todėl per visą paskolos grąžinimo laikotarpį jie gali permokėti 15 proc. palūkanų.

Lietuvos bankas pripažino gavęs skundą dėl tokio skaičiavimo, tačiau į komentarus nesileidžia, nes tyrimas esą nebaigtas.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas tvirtina, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse bankai taiko skirtingą palūkanų skaičiavimo metodiką.

Ateityje laukia bėdos

Savo banko nenorėjusi įvardyti Ieva (vardas pakeistas, pavardė žinoma) DELFI pasakojo prieš kelerius metus atkreipusi dėmesį, kad būsto paskolą grąžina ne anuiteto metodu, kaip nurodyta sutartyje, o pagal kažkokią kitokią sistemą. Tokia tvarka, jos nuomone, užprogramuoja riziką ateityje.

„Bankas tokiu elgesiu n kartų padidino klientų riziką neišsimokėti būsto paskolos. Tai tarsi bomba sutartyje“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasikeitus palūkanoms moteris sako pastebėjusi, kad įmokos bankui kas mėnesį šiek tiek svyruoja, ir tai neatitinka pagrindinio anuiteto principo.

Paskolą grąžinant anuiteto metodu kredito dalys išdėstomos didėjančia tvarka, o palūkanos mažėjančia, taip kad visą kintamų palūkanų laikotarpį, pavyzdžiui, tris ar šešis mėnesius mėnesinės įmokos būtų vienodos.

Palūkanų keitimo dieną, tam kad įmokos būtų lygios, keičiamas kredito dalių ir palūkanų santykis atsižvelgiant į pasikeitusias palūkanas ir sutrumpėjusį kredito laikotarpį. Mažėjant palūkanoms didėja kredito dalys, o palūkanoms didėjant kredito dalys mažėja.

Pagal klientės pateiktą konkretų skaičiavimą, pavyzdžiui, esant 5 proc. palūkanoms kredito buvo grąžinama 240,31 Lt, palūkanų sumokama 833,33 Lt, visa įmoka - 1073,64 Lt.

Ievos įsitikinimu, palūkanoms pasikeitus, pavyzdžiui, į 1 proc., atsižvelgdamas į pasikeitusias palūkanas ir sutrumpėjusį kredito laikotarpį, bankas turi perskaičiuoti kredito grąžinimo grafiką taip, kad mokamos mėnesinės įmokos būtų lygios.

Taigi skaičiuojama, kad minimu atveju palūkanos sumažėtų iki 165,66 Lt per mėnesį, o grąžinimo kredito dalis padidėtų iki 493,05 Lt.

„Mėnesinių įmokų suma pasikeičia, tačiau ji visam kintamų palūkanų laikotarpiui yra vienoda. Kaip įmokas perskaičiuoja bankas? Pasikeitus palūkanoms, bankas nuo kredito likučio perskaičiuoja tik palūkanas, o kredito sumos lieka tokios pat kaip ir prie 5 proc. palūkanų. Šių kredito sumų bankas neperskaičiuoja nei sutrumpėjusio laikotarpio, nei sumažėjusių palūkanų atžvilgiu. Dėl to įmokos tampa nelygios. Taigi taikant tokį skaičiavimą žmogaus įmoka bankui 412 Lt, o turėtų būti 658 Lt. Bankas, atsižvelgdamas į kredito likutį perskaičiuoja tik palūkanas, taip kaip yra daroma grąžinant kreditą linijiniu metodu, tačiau kredito sumos yra išdėstytos ne linijiniu, o anuiteto metodu “, - piktinosi banko klientė.
kredito grąžinimo metodai

Moters teigimu, jos sutartyje yra numatytas kredito grąžinimo metodas – anuitetas, todėl grąžinamos įmokos palūkanų laikotarpiu turėtų būti lygios.

„Dabar klientai džiaugiasi mažomis įmokomis, bet jie nežino, kad po dešimties metų, kai bus įpusėjęs jų kredito laikotarpis, jie mokės dvigubai didesnes įmokas bankui nei tie, kurie mokės tikruoju anuiteto metodu. O dar vėliau jie mokės du kartus didesnes įmokas nei mokėtų linijiniu kredito metodu, nes likusi jų paskolos dalis taip greitai nemažės, kaip turėtų. Tiems, kuriems taikomas tikras anuiteto metodas, mažėjant palūkanoms grąžinamo kredito dalys grafiko pradžioje didėja, o grafiko pabaigoje jos mažėja. O čia vilties, kad kažkas sumažės, nėra“, - pabrėžė Ieva.

Pašnekovės pateiktame anuitetinio grafiko pavyzdyje, grąžinant kreditą taip kaip skaičiuoja bankas, šiuo metu grąžinama kredito dalis yra 350 Lt, palūkanos - 150 Lt, bendra įmoka 500 Lt, grafiko viduryje (po 10 metų) grąžinama kredito dalis būtų 700 Lt, palūkanos - 107 Lt, bendra įmoka 807 Lt., grafiko pabaigoje (po 20 metų) grąžinama kredito dalis - 1240 Lt, palūkanos -  13 Lt, bendra įmoka 1253 Lt. Tačiau tokios palūkanos galiotų, jei palūkanos liktų 1 proc.

„Kadangi bankas visų šių grąžinamo kredito dalių nekeičia, o prideda tik palūkanas, kliento mėnesinės įmokos bankui su kiekvienais metais tik didėja. Kokios klientų įmokos bus su 4-5 proc. palūkanų norma? Gresia, kad po dešimties metų tokie klientai neišgalės išmokėti kreditų vien dėl to, kad bankas nevykdo šios sutarties sąlygos“, - kalbėjo ji.

Bankas atsakyme klientei esą nurodė, kad jis vadovaujasi prie kredito sutarties pridėtu kredito grąžinimo grafiku, kuriame išdėstytos grąžintinos kredito dalys. Taip pat esą bankas nurodo, kad sutartyje nėra nurodyta, kada ir kaip keičiasi grafikas.

„Tai yra visiška nesąmonė, nes be kredito dalių (grafiko) keitimo yra neįmanoma vykdyti kredito grąžinimo anuiteto metodu. Tai yra numanoma sutarties sąlyga“, - dėstė klientė.

Moteris skaičiuoja, kad dėl tokios banko skaičiavimo tvarkos iki šiol negrąžino iki 15 tūkst. Lt kredito ir permokėjo maždaug 800 Lt palūkanų.

Pašnekovės surinktais nepatvirtintais duomenimis, viename banke tokios sutartys buvo pasirašomos 2005-2007 m., kitame – iki praėjusių metų.

Ieva sako parašiusi kreipimąsi į Lietuvos banką, tačiau šis jo netenkino nurodydamas, kad jos kredito sutartis yra individuali nestandartinė. Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba esą nusprendė, kad sutartis yra tipinė.

Ji sako kreipusis į porą asociacijų, vienijančių kredito įstaigų klientus, kurios pradėjo domėtis šia situacija ir paaiškėjo, kad yra ir daugiau klientų, susidūrusių su tokiais skaičiavimais. Ieva siekia grupiniu ieškiniu kreiptis į teismą.

Skirtingai skaičiuoja

Stasys Kropas
S. Kropas tvirtina, kad į minėtus atvejus neesąs įsigilinęs, tačiau pabrėžė, kad finansų įstaigos taiko skirtingas palūkanų skaičiavimo tvarkas.

„Palūkanų skaičiavimo tvarkos nėra harmonizuotos net Europos Sąjungos kontekste, taigi tiek atskirose šalyse, tiek tarp skirtingų tos pačiose šalies finansų institucijų gali būti tam tikrų specifikų. Gali skirtis tiek pačių palūkanų skaičiavimas, tiek statistiniai metodai. Kadangi pas mus yra finansų įstaigos iš skirtingų šalių, visai natūralu, kad priklausomai nuo savininkų, gali būti skirtingi skaičiavimai“, - DELFI komentavo jis.

Pasak pašnekovo, buvo iniciatyvų europiniu mastu vienodinti palūkanų skaičiavimą, tačiau jos nėra įgyvendintos.

Lygina su lašeliu nuodų kasdien

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas DELFI sakė pastbėjęs, kad trys bankai taiko pačių sugalvotą anuiteto metodą, o kiti bankai – klasikinį anuiteto mokėjimo metodą.

Jis yra įsitikinęs, kad toks bankų skaičiavimas yra nenaudingas klientams ir šių bankų klientai sumokės apie 15 proc. daugiau palūkanų.

„Tai tarsi lašelis nuodų kasdien, kurio jūs nejaučiate, Pavyzdžiui, už tokiomis pačiomis sąlygomis paimtą 200 tūkst. Lt būsto kreditą dabar klasikinį anuitetą taikančio banko klientas moka apie 600 Lt per mėnesį, o ne klasikinį anuitetą taikančio banko – 400 Lt. Dabar tų bankų klientai, žinoma, džiaugiasi, kad moka mažesnes įmokas, bet po 15-20 metų jų įmokos gerokai padidės“, - komentavo asociacijos vadovas.

Pasak pašnekovo, anuiteto esmė, kad visą palūkanų galiojimo laikotarpį paskolos įmokos turi būti vienodos, o kai vyksta palūkanų perskaičiavimas, turi būti perskaičiuojama tiek kredito, tiek palūkanų dalis. Kai kurie bankai jau pasirašant paskolos sutartį duoda kredito grafiką visam laikotarpiui ir grąžinamos kredito dalies nekeičia, keičia tik palūkanų dalį.

Asociacijos vadovas svarsto, kad kai kurie bankai tokį skaičiavimą galbūt taiko dėl techninės skaičiavimo klaidos, o ne iš piktavališkų paskatų.

„Blogiausia yra tai, jog klientai, kurie jau turi ar planuoja imti kreditą šiuose bankuose, konsultuojasi su banko vadybininkais apie mokėjimo metodus - linijinį ir anuitetinį, banko vadybininkai rodo skaičiuokles, kaip bus skaičiuojamos mėnesio įmokos šiais metodais, tačiau pasirašius sutartį, bankas jau taiko nebe klasikinį anuiteto skaičiavimo metodą, dėl kurio ateityje klientai patirs nuostolius. Be abejo, sutartyje nurodytas anuiteto metodas. Dalis tokių klientų apsižiūrėjo, kad moka ne pagal anuiteto metodą, nuėjo kalbėtis į banką ir šis juos pervedė į linijinį paskolos grąžinimo metodą. Tiesa, dėl to dabar jų įmokos yra 20-25 proc. didesnės, o padidėjus palūkanoms gerokai padidės jų mėnesio įmoka”, - sakė M. Jansonas.

Tačiau geranoriškai tariasi tik vienas bankas, kiti esą siūlo klientams kreiptis į teismą.

Apie problemą tvirtino žinantis ir Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

„Laikotarpio pradžioje užfiksavus grąžinamo kredito dalį nebegalima to vadinti anuiteto metodu, nes grąžinimo dalis turi kisti, kai turi skirtingas palūkanas. Taigi žmonės, kurie moka pagal iš anksto numatytą grafiką, negali daugiau grąžinti kredito, nors turėtų taip būti. Atrodo paradoksali situacija, kai bankų klientai kovoja už tai, kad galėtų dabar įmokėti daugiau. Daliai klientų to ir nereikia, nes jie yra patenkinti tuo skaičiavimo būdu, kuris yra dabar“, - DELFI komentavo jis.

Lietuvos bankas plačiau nekomentuoja, kaip turi būti skaičiuojamos įmokos pagal anuiteto metodą.

Atsakyme DELFI nurodoma, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba yra gavusi paklausimą ta pačia tema ir renka reikalingą informaciją, kad ją išanalizuotų ir įvertintų situaciją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (340)