Darbo savaitės trukmės ir pensinio amžiaus klausimas aktualus ne tik Lietuvoje. Australijoje atliktas tyrimas nudžiugino, jo rezultatai galbūt skirsis įvairiose šalyse, bet pensinio amžiaus ilginimo strategija susilauks dar daugiau kritikos.
Melburno taikomosios ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas atlikto įdomų tyrimą. Juo įrodyta, kad 40-mečiams sveika dirbti tik 3 d. per savaitę arba ne daugiau nei 30 val. Tyrimo išvadose rašoma, kad keturiasdešimtmečiams, dirbantiems daugiau nei 3 darbo dienas per savaitę, gali susilpnėti mąstymas ir kitos pažintinės funkcijos.
Tyrime dalyvavo 40-mečiai moterys ir vyrai, iš viso per 6 tūkst. savanorių. Jiems reikėjo atlikti specialius testus, skirtus mąstymui, skaitymui, skaičiavimui dirbant skirtingą valandų skaičių.
Buvo nustatyta, kad dirbant iki 30 darbo val. per savaitę, 40-mečiams ir vyresniems žmonių smegenys dirba puikiai, o viršijus šią ribą bet kokiu darbo valandų skaičiumi smegenų darbas ima silpnėti. 40-mečių ir vyresnių, dirbančių 60 val. per savaitę, smegenys funkcionuoja kur kas blogiau nei visai nedirbančių žmonių.
Darbas lyg vaistas
Nors gyvenimo trukmė ilgėja, o daugelyje šalių pensinis amžius didinamas, biologiškai ir emociškai vyresnio amžiaus žmonių protas nesugeba prisitaikyti prie streso ir kasdien besikartojančio darbo nuo 9 iki 17 val., 5 dienas per savaitę.
Neigiamas streso poveikis protui jau seniai yra gerai ištirtas. Stresas veikia žmogaus pažinimo funkcijas, keičia hormonų kiekį, dėl kurių gali atsirasti ilgalaikių ligų.
Lankstusis arba fluidinis intelektas, žymintis sukauptas žinias, informaciją ir gebėjimą panaudoti įgūdžius, pradeda mažėti sulaukus 30 metų. Tyrimui vadovavusio C. McKenzie‘io nuomone, dėl to daugelis 40-mečių prasčiau atlieka atminties testus ir pratimus proto lankstumui lavinti.
Seniai įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms darbas padeda stimuliuoti smegenų veiklą ir palaikyti gerą fizinį aktyvumą, bet tyrimas parodė, kad juo negalima piktnaudžiauti vyresniems nei 40 metų žmonėms.
Tyrėjai įsitikinę – skirtingose šalyse tyrimo rezultatai gali skirtis, tai priklauso nuo žmonių kasmečių atostogų, darbo sąlygų ir jo pobūdžio. Dirbant daugiau nei 30 valandų per savaitę, 40-mečii ir vyresni žmonės gali patirti fizinį, psichologinį stresą ar net intelekto silpnėjimą.
Situacija Lietuvoje
Šių metų pavasarį Lietuvos Seime svarstytas darbo savaitės trukmės klausimas. Viena iš grupės Seimo narių pasiūlytų pataisų – Lietuvoje įteisinti 35 val. darbo savaitę, t. y. 7 val. darbo dieną. Remtasi išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu. Tarkime, Prancūzijoje jau ilgą laiką yra trumpinamas darbo laikas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesutiko su tokiu siūlymu, jis tvirtino, kad dabartinė ekonominė situacija neleidžia jo priimti, nes Europos Sąjunga esą gali pareikšti pretenzijų Lietuvai dėl neadekvačiai trumpo darbo laiko nustatymo. Dabartiniame DK galioja bazinė 40 val. darbo savaitė. Jeigu darbdavys sutaria su darbuotoju, šiam gali būti numatyta ir maksimali 48 val. darbo savaitė.
Trumpesnė darbo diena neįmanoma?
Ilgai profesinę riziką įmonėse vertinantis bei paskaitas skaitantis saugaus darbo ekspertas Arūnas Grigonis nėra girdėjęs apie Australijoje atliktą tyrimą ar apie tai, kad vyresni žmonės turėtų dirbti trumpiau, o už tai gauti tą patį atlyginimą. „Vadovaujamės tik LR Darbo kodekse nustatyta 40 val. darbo savaite. Jokių kitų išlygų nėra. Kai kurių profesijų darbuotojams leidžiama dirbti 48 val. per savaitę.“
Darbo saugos ekspertas prisiminė, kad seniau darbingas amžius buvo gerokai trumpesnis nei dabar Lietuvoje, tendencija jį ilginti išlieka. Dabar vyresni nei 60 metų turi dirbti tiek, kiek ir jaunesnio amžiaus kolegos.
A. Grigoniui tenka domėtis viso pasaulio naujovėmis darbo saugos srityje. Vis dažniau kalbama apie psichosocialinius faktorius, pavojingas profesijas. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuolat vertinami psichosocialinės rizikos veiksniai darbe skirtingų profesijų žmonėms. Anot jo, skirtingose valstybėse pavojingų darbų grupės skiriasi.
Pavyzdžiui, JAV sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbas yra prilygintas pavojingam darbui, o stresą gali patirti net vairuotojai – jų darbe yra galimas smurtas.
Anot A. Grigonio, stresas ir stresinės situacijos pasitaiko kiekviename darbe. Jam nustatyti atliekamos anonimiškos darbuotojų apklausos. Paskui vadovai turi spręsti, kaip jį sumažinti. Tiesa, streso mažinimas darbe nesusijęs su darbo valandų mažinimu.
„Niekam nesame rekomendavę mažinti darbo valandų dėl streso. Galima naudotis papildomomis ar specialiomis pertraukėlėmis, įeinančiomis į darbo valandas“, – sakė A. Grigonis.
Anot saugaus darbo eksperto, būna atvejų, kai profesinė rizika negali būti niekaip kitaip pašalinta, tik sutrumpinus darbo laiką mokant tą patį atlyginimą, bet tai nėra susiję su psichosocialiniais rizikos veiksniais.
Paprastai darbo valandos mažinamos dėl dulkėtumo, vibracijos, triukšmo, naktinio darbo ir t.t.
„Visi norėtų trumpinti darbo laiką ir gauti tą patį atlyginimą. Jei sutrumpinsite savo darbo valandas, darbdavys automatiškai sumažins atlyginimą“, – sakė A. Grigonis.
