Mokesčius keisti užsimojusi valdžia dalį planų nutyli

 (374)
Vyriausybė planuoja „Sodros“ mokesčius perkelti ant darbuotojo pečių. Esą taip bus galima palengvinti naštą mažiausiai uždirbantiems. Tačiau visi dirbantieji gali ir nukentėti, nes visos išmokos, priklausančios nuo oficialaus atlyginimo, veikiausiai bus sumažintos arba papildomai apmokestintos.
© DELFI / Domantas Pipas

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta: „įvertinus galimybę ir nustačius tikslingumą, visą ar dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos perkelti darbuotojui“. Taip pat „įvertinti tikslingumą pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo“.

Dabar nustatyta, kad jeigu Jono alga „ant popieriaus“ yra 1 000 Eur, tai, grubiai skaičiuojant (atėmus 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 9 proc. socialinio draudimo įmokų), „į rankas“ jis gauna 760 Eur.

Be to, darbdavys privalo mokėti dar ir savo dalį socialinio draudimo įmokų už darbuotoją – tai būtų apie 31 proc. arba 310 Eur nuo minėtos 1 000 Eur sumos. Taigi, visa Jono darbo vietos kaina yra 1 310 Eur.

Tarkime, Vyriausybė įgyvendins minėtą priemonę perkelti visas įmokas darbuotojui. Tada jis „į rankas” toliau gautų 760 Eur. Tačiau atlyginimas „ant popieriaus“ padidėtų iki 1 310 Eur.

Nuo šios sumos (o ne nuo 1 000 Eur) būtų skaičiuojama, pvz., ligos išmoka. Dėl to susirgęs darbuotojas turėtų gauti daugiau pinigų.

Dabar nuo 3 ligos dienos „Sodra“ moka 80 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką. 80 proc. nuo 1 000 Eur, būtų 800 Eur, o nuo 1310 Eur – 1048 Eur (tiesa, nuo šių sumų taip pat išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis).

Taip padidinus išmokas kartu išaugtų „Sodros“ išlaidos. Vien pernai ligos ir motinystės draudimo išmokų suma buvo kone 125 mln. Eur didesnė negu buvo surinkta šios rūšies draudimo įmokų.

Neoficialiomis žiniomis, perkeliant įmokas darbuotojams, bus siekiama, kad valstybės išlaidos nepadidėtų. Vadinasi, teks mažinti kompensuojamojo darbo užmokesčio dydį arba įmokas apmokestinti.

Darbuotojams aktualus turėtų būti ir valdančiųjų planai suteikti darbdaviams „mokestines atostogas“ – t. y. tam tikrą laiką atleisti nuo mokesčių ir įmokų mokėjimo. Esminis klausimas – kas finansuotų pas „atostogaujančius“ darbdavius dirbančių asmenų draudimą, jei šie, pvz., patirtų traumą, taptų neįgalūs arba žūtų.

Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis pripažino, kad visas socialinio draudimo įmokas perkėlus darbuotojui, jo bruto atlyginimas padidėtų.

Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tada ta „Sodros“ išmoka, jeigu ją skaičiuosime nuo bruto atlyginimo, tikrai būtų didesnė. Nežinau, kaip jie ketina tą padaryti.

Gali būti, kad nuo tos išmokos, reikėtų priskaičiuoti socialinio draudimo įmoką. Kai kurios šalys taip daro. Bet tai būtų truputį keista: pati „Sodra“ prisiskaičiuotų įmoką, nuo jos pačios mokamų išmokų. Tiesa, kai kuriose šalyse taip daroma. Socialinio draudimo įmokos priskaitomos nuo išmokų, nes šios yra buvusių darbuotojo pajamų substitutas.

Taigi, arba jie nuspręs imti įmokas nuo socialinio draudimo išmokų. Arba kitas variantas – bandys pritaikyti dabartinį išmokos dydį – t. y. modifikuotų tą procentą, kuriuo kompensuojamos pajamos. Nuo bruto atlyginimo būtų ne 80 proc. o toks, kad atitiktų dabartinę situaciją. Nes vis tiek reikia viską „perminkyti“, jei taip daroma. Nežinau, kaip jie ketina daryti“, – komentavo profesorius.

Jis svarstė, kad ateityje perkeliant įmokas darbuotojui reikėtų žiūrėti, kiek jam faktiškai yra kompensuojama atlyginimo „į rankas“, pvz., ligos atveju, t. y. kad išmoka ir toliau būtų apie 80 proc.

„Šiaip jau nežinau, kiek protingas toks įmokų permetimas, bet jie taip užsispyrę. Protinga būtų proporcinga darbdavio ir dirbančiojo dalis. O jie bent deklaruoja ir yra užsispyrę, kad visą įmoką sumoka dirbantysis, darbdavio įmoka – nulis.

Šiuo požiūriu būsime unikali šalis, bent Europoje tai tikrai. Niekur taip nėra, būsime vieninteliai. Jeigu taip niekas nedaro, gal ir nereikėtų taip daryt.

Žinoma, techniškai tai yra darbo jėgos kaina. Bet idėjiškai visada būdavo, kad ta įmoka padalinama per pusę darbdaviui ir darbuotojui. Yra draudimo rūšių, kurių dirbančiajam kaip ir nedera mokėti – pvz., nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Čia jau darbdavio atsakomybės draudimas ir visur ją darbdavys sumoka. Ji, aišku, yra nedidelė, bet idėjiškai – tai tikrai turėtų būti ne dirbančiojo rūpestis“, – aiškino T. Medaiskis.

Jo teigimu, norėdami įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą priemonę, jos iniciatoriai turės viską perskaičiuoti, nes ji turės įtakos ne tik įmokų mokėjimui, bet ir išmokoms:

„Ne viskas taip paprasta kaip galvojama. Bus pakankamai keblu. Manau, tai reikėtų daryti evoliuciškai, ne iš karto. Arba iš karto nedaryti šitaip maksimaliai permetant viską pačiam dirbančiajam“.

Profesorius prognozavo, kad dėl planuojamų „mokestinių atostogų“ darbdaviams taip pat gali kilti įvairių problemų, apie kurias dabar viešai nekalbama.

„Ne tik nelaimingi atsitikimai – tai yra ir negalia. Sakykime, žmogus tik pradėjo dirbti, sunki avarija ir net iš nedidelio laikotarpio gali būti suskaičiuota nemaža netekto darbingumo pensija. Jeigu nėra socialinio draudimo įmokų, kaip tada?

Žodžiu, čia lengva plepėti, o paskui kai reikia daryti, yra daug povandeninių akmenukų. Kai bus vaikas, tai ir krikštysim – žiūrėsime. Jei neišspręs klausimų, tai bus tokių paradoksų, kad maža nepasirodys“, – kalbėjo pašnekovas.

Finansų ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė negalėjo atsakyti į šį klausimą. Esą jis yra svarstomas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas planuojamus pokyčius pakomentavo taip:

„Sklandžiam darbdavio socialinio draudimo įmokų dalies perkėlimui darbuotojui turės būti priimti ne tik darbo užmokesčio padidinimą reguliuojantys teisės aktai, bet ir socialinio draudimo išmokų dydžius nustatantys įstatymai. Išmokų dydžius nustatančių įstatymų pakeitimais turi būti užtikrinti iki įmokų perkėlimo mokėtų išmokų dydžiai“.

Vedėjas neatsakė, kaip ir kieno sąskaita bus draudžiami tie darbuotojai, kurie dirbs „mokestinių atostogų“ išėjusiems darbdaviams. Esą tai bus „vertinama“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Bank of America“ renkasi Dubliną kaip ES centrą savo veiklai

Antras didžiausias JAV bankas pagal turimą turtą „Bank of America“ pasirinko Dubliną kaip naująją Europos Sąjungos klientų aptarnavimo bazę. Tai banko atsakas į „Brexit“, informuoja BBC.

Krovėjas darbe rado gigantišką nuodingą vorą (14)

Jungtinėje Karalystėje (JK), Mersthamo kaimelyje netoli Redhilo, jūriniame konteineryje rastas milžiniškas Australiškasis voras. Jo dydis kelis kartus viršija europiečiams įprasto nariuotakojo dydį. Rastas voras yra beveik tokio dydžio, kaip suaugusi jūrų kiaulytė.

Linksmas kvietimas feisbuke žada po eurą už kiekvieną pasidalijimą (8)

Visuomeninė iniciatyva „Po mikrokompiuterį visiems Lietuvos vaikams“ sulaukė „Tele2“ paramos. Mobiliojo ryšio operatoriaus atstovas Andrius Baranauskas ketvirtadienį paskelbė konkursą, kuriame sudalyvauti gali kiekvienas socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas.

„Siemens“ sustabdė įrangos tiekimą Rusijai (27)

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“, metęs kaltinimus dėl neteisėto jo gamybos dujų turbinų nukreipimo į Kryme statomą šiluminę elektrinę, penktadienį pranešė stabdantis generuojančios įrangos tiekimą Rusijos valstybės kontroliuojamoms įmonėms, įskaitant „Inter RAO“, „Gazprom energoholding“ ir „RusHidro“.

Antstoliai negaus atlygio už mažų skolų išieškojimą (34)

Už nedidelių skolų išieškojimą antstolis negaus atlygio, penktadienį sutarta teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir Antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės susitikime.