Pagal Vyriausybės siūlymą, „Sodros“ įmokomis būtų neapmokestinamas 100 eurų, kai darbo užmokestis siekia 380-480 eurų.
Tai reiškia, kad „Sodros“ įmokos būtų mokamos ne nuo 380 eurų, o nuo 280 eurų. Darbo užmokesčiui didėjant, neapmokestinamas dydis mažėtų ir ties 480 eurų pasiektų nulį.
„Aš tai nesu entuziastas. Jau buvo gerai pasakyta: kadangi didžioji dalis įmokos sumokama darbdavio, tai ir neapmokestinimu didžiąja dalimi pasinaudos darbdavys“, - sako R. Lazutka.
Šią priemonę jau anksčiau sukritikavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, kuris pabrėžė, kad dėl leidimo neapmokestinti 100 eurų „Sodros“ įmokomis 30,98 euro išloš darbavys, o darbuotojas – tik 9 eurus.
R. Lazutka aiškina, kad tokia priemonė buvo pasiūlyta tam, kad būtų kompensuojamas įmokų grindų įvedimas.
Socialinio draudimo įmokų grindys reiškia, kad visos įmokos turėtų būti mokamos nuo minimalios algos – 380 eurų – net ir tiems darbuotojams, kurie dirba ne visą darbo laiką. Taip norima ištraukti darbo rinką iš šešėlio.
Tačiau R. Lazutka sako, kad „Sodros“ grindis ir 100 eurų atlaisvinimą nuo įmokų „Sodrai“ nelabai galima sieti tarpusavyje.
„Manau, kad tai pernelyg skubotas siūlymas, vargu, ar jo reikia“, - sako ministro patarėjas.
Pasak R. Lazutkos, visi ekonomistai pripažįsta, kad darbdavio sumokama „Sodros“ įmokų dalis yra darbuotojo uždirbti pinigai, kurie atidedami ateičiai ir paskui išmokami senatvės pensijos pavidalu.
Jo manymu, jeigu įvestume neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms, reiktų kelti minimalų atlyginimą „ant popieriaus“.
R. Lazutka sako, kad toks pasiūlymas turėtų prasmę, jeigu nebūtų atsisakyta planų sujungti darbuotojo ir darbdavio sumokamas įmokas „Sodrai“. Kadangi tokio sujungimo atsisakyta, dalies „Sodros“ įmokų neapmokestinimas, jo nuomone, neturi prasmės.
Paklaustas, kodėl tuomet toks siūlymas buvo išsakytas, R. Lazutka teigė tiksliai nežinantis: „Gal nepakankamai apgalvota, gal kai kas galvoja, kad galima aukoti. Nes yra ir tokių požiūriu, kad svarbu lengvatos verslui. Taip būtų atpiginama darbo jėga. Darbdavio kaštai yra alga „ant popieriaus“ ir darbdavio įmoka. Taigi jeigu darbdavio įmoką sumažiname, reiškia, darbo jėgos kaštai mažėja, galima tikėtis, jog darbo jėgos bus perkama daugiau pagal paklausos dėsnius“.
Tačiau R. Lazutka pripažįsta, kad šiuo metu darbo rinkoje vyrauja sausra: darbdaviai skundžiasi nerandantys darbuotojų.
Vyriausybės mokesčių pertvarkos plane numatoma:
- Nuo 310 iki 380 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kas reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai mokės mažiau mokesčių.
- Atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD), kuris šiais metais už vieną vaiką siekia 200 eurų.
- Mokėti vaiko pinigus, kurie nepriklausytų nuo pajamų ir siektų po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką bei po 75 eurus už antrą ir visus kitus vaikus.
- Nustatyti minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio socialinio draudimo įmokų grindis. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo įmokos turėtų būti mokamos nuo MMA, net ir tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką. Tai padidintų dirbančių ne visą laiką apmokestinimą.
- Valdantieji taip pat planuoja įvesti 100 eurų neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems. Tai reiškia, kad 380 eurų uždirbantis asmuo „Sodros“ įmokas mokėtų nuo 280 eurų.
- Laisvosioms profesijoms, pavyzdžiui advokatams, turėtų nelikti veiklos rūšių skirstymo, pagal ką atsirasdavo diferencijuotas, bet fiksuotas 5 ar 15 proc. pajamų mokestis. Norima, kad mokesčių dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno ir kad nebeliktų fiksuoto pajamų mokesčio.
- Vyriausybės parengtame plane norima nustatyti „Sodros" įmokų lubas ties 120 VDU per metus. Tai reiškia naudą didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes tuomet jiems reikia mokėti mažiau įmokų „Sodrai“.
- Verslo skatinimo dalyje siūloma numatyti 1 metų mokesčių atostogas pradėti smulkiam verslui ir 1 metų „Sodros“ įmokų atostogas pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.
- Dirbantiems savarankiškai Vyriausybė nori „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų ir suvienodinti „Sodros“ įmokų lubas (28 VDU per metus) bei panaikinti įmokų grindis, kad įmokos būtų mokamos nuo uždirbtų pajamų.
- Žemės ūkio sektoriuje norima atsisakyti pelno ir pajamų mokesčio lengvatų.
- Norima siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems degalams. Tarifas būtų didinamas nuo 21 iki 56 eurų tūkstančiui litrų. Planuojama įtaka kainai siektų apie 4 ct/l.
- Plane numatyta didinti akcizų tarifą dyzeliniams degalams nuo 330,17 iki 347 eurų tūkstančiui litrų. Planuojama įtaka kaina siektų 2 ct/l.
- Žadama naikinti kai kurias akcizų, nekilnojamojo turto, pelno ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, pavyzdžiui, PVM lengvatą viešbučiams.
- Brangiam nekilnojamam turtui nori įvesti progresinį mokesčių tarifą nuo 0 iki 2 proc., kai apmokestinimas prasidėtų nuo 220 tūkst. eurų.
- Inovacijų ir investicijų skatinimui numatyta taikyti 5 proc. pelno mokestį išradimų komercializavimui, 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.
