Visos valstybės biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7,546 mlrd. litų) sudarys 18,2 mlrd. litų, su ES ir kitos paramos lėšomis – 25,7 mlrd. litų. Palyginti su ankstesniuoju projektu, pajamos mažėja 0,4 mln. litų.
Patobulintame projekte valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti sudarys 26,4 mlrd. litų – 42,4 mln. litų daugiau, palyginti su ankstesniuoju projektu.
2013 m. valstybės biudžeto asignavimai viršija pajamas 740 mln. litų, deficitas sudarys 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas 2013 m. visų viešųjų finansų deficitas – apie 2,5 proc. BVP. Planuojama, kad šių, 2012 metų viešųjų finansų deficitas neviršys 3 proc. BVP.
Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų) sudarys beveik 21,4 mlrd. litų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28,9 mlrd. litų.
Daugiau GPM, mažiau akcizų
Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo iki 1 tūkst. Lt ministerija planuoja, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukos į nacionalinį biudžetą, palyginti su ankstesniuoju projektu, didės 165,8 mln. Lt (iš jų į valstybės biudžetą - 68 mln. litų).
Įvertinus 2012 m. pajamų surinkimo tendencijas, 2013 metų valstybės biudžeto akcizų pajamų prognozė mažinama apie 32 mln. litų, pajamų iš PVM prognozė mažinama apie 64,2 mln. litų.
Patobulintame įstatymo projekte pajamų iš dividendų prognozė didinama 17 mln. litų – iki 214 mln. litų, o iš transporto priemonių mokesčių – 11,5 mln. litų, iki 181,5 mln. litų.
MMA didinimas pareikalaus 160 mln. Lt
Anot ministerijos, dėl siūlymo padidinti MMA iki 1000 litų lėšų poreikis sudaro 160 mln. litų, iš kurių apie 62 mln. litų tenka valstybės biudžetui, o 98 mln. litų – savivaldybių biudžetams.
Patobulintame įstatymo projekte Vyriausybė siūlo padidinti valstybės biudžeto asignavimus 66,3 mln. litų, iš kurių beveik 62 mln. litų sudaro asignavimai, kuriuos siūloma skirti MMA padidinti iki 1000 litų.
Siekiant, kad minėtas siūlomas išlaidų padidinimas nepažeistų Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų, siūloma sumažinti asignavimus beveik 24 mln. litų, iš kurių 16,5 mln. litų sudarytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybinių pensijų, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokų programai numatomos skirti lėšos (dėl asignavimų perdavimo kitoms institucijoms); 5,5 mln. litų – valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams; beveik 2 mln. litų – asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų ir biudžetinių įstaigų pajamų įmokų.
Patobulintame Valstybės investicijų 2013–2015 metų programos (VIP) projekte 2013 metams valstybės kapitalo investicijoms numatoma skirti, palyginti su ankstesniuoju projektu, 1,5 mln. litų mažiau.
Komentuodamas Finansų ministerijos skaičius, naujasis jos vadovas, socdemas Rimantas Šadžius žurnalistams teigė, jog korekcijos, be kitų priežasčių, atsiranda ir dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo.
„MMA, jeigu mes ją padidiname ir adekvačiai sureaguoja šalies ūkis, (...) atitinkamai padidėja ir mokestinės įplaukos. Aš turiu omeny, ir socialinio draudimo, ir sveikatos draudimo įmokos. Dėl tu suplanuotos papildomos atitinkamos papildomos pajamos į Socialinio draudimo fondą ir į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Be to, didėjant MMA, matyt, ir šalies ūkyje įvyks tam tikri pokyčiai. Mūsų fiskalininkai prognozuoja, kad vidutinė alga šalyje turės geresnes perspektyvas augti 2013 m. Ir tas iš tikrųjų sudaro sąlygas prognozuoti didesnes ir gyventojų pajamų mokesčio įplaukas“, - kalbėjo R. Šadžius.
„MMA padidinimas, aišku, yra našta valstybės biudžetui, iš kurio mokami atlyginimai tiems žmonėms, kurie viešajame sektoriuje dirba. Bet šalies mastu, jisai yra šalies viešiesiems finansams naudingas. Jisai atneša tam tikrų papildomų pajamų, skaičiuojant per visus biudžetus“, - pridūrė ministras.
Akcizų surinkimo planas esą sumažintas dėl to, kad valstybei reikia „realistiškai planuoti pajamas“.
Ministro skaičiavimais, kitąmet bus pradėta artėti prie Mastrichto kriterijaus atitikimo, siekiant įsivesti eurą.
„Mūsų specialistai yra užtikrinti, kad valdžios sektoriaus balansas 2012 m. bus truputėlį mažiau negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto. O tai reiškia, kad iš tikrųjų Europos Sąjunga Lietuvai perviršinio biudžeto deficito procedūrą kitais metais galės sėkmingai užbaigti. Ir mes išeisime į Mastrichto kriterijaus vykdymo zoną“, - sakė R. Šadžius.
