Minimali alga – tik egzistencijai

 (176)
Kaip jau žinome, nuo šio mėnesio pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) padidinta 50 Lt, iki 850 Lt. Ačiū Vyriausybei ir valstybės piniginės sargei finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Iki šiol į rankas gaudavome 687 Lt, o dabar gausime 37 Lt daugiau. Laimingieji galės papildomai nusipirkti 7,4 litro benzino, o neturintieji automobilio – kilogramą sūrio.
Minimali alga – tik egzistencijai
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Gerai, kad finansų ministrė, priešingai nei premjeras, lankydamasi Vakarų šalyse, daug nekalba apie ekonominę politiką Lietuvoje, nes kai kurie jos samprotavimai ten sukeltų nuostabą. O mes jau nesistebime, nes, daug metų dirbdama Finansų ministerijoje, ji tarsi prarado realaus gyvenimo nuovoką. Kyla rimtas įtarimas, kad per skaičius ministrė nemato žmonių. Tai trūkumas, būdingas kabinetuose užsisėdėjusiems tarnautojams. Štai ministrė pareiškė, kad kalbant apie minimalios algos didinimą reikėtų neužmiršti pasekmių, „kurios galėtų būti, jei minimali alga, kuri suprantama kaip alga už mažiausiai kvalifikuotą darbą, būtų labai stipriai padidinta. Veikiausiai tai labiausiai pakenktų patiems žmonėms, turintiems žemiausią kvalifikaciją, nes verslo įmonės pirmiausia juos atleistų iš darbo“.

Regis, ministrė tik apsimeta nežinanti, jog Lietuvoje minimali alga mokama ne tik už nekvalifikuotą darbą. O gal ji mano, kad daugiau kaip 200 tūkst. šalies piliečių, t. y. penktadalis visų dirbančiųjų, dirba nekvalifikuotą darbą? Įdomu, kad tarp jų yra ir apie 38 tūkst. dirbančiųjų biudžetinėse įstaigose. Vertėtų ministrei priminti, kad MMA mokama net 34 proc. maitinimo bei prekybos srities darbuotojų. Nejaugi prakybos centrai verčiasi taip prastai ir reikalavimas padidinti MMA jiems pakenktų?

MMA Lietuvoje buvo patvirtinta 2005-aisiais ir buvo keliama kasmet iki 2008-ųjų pradžios, o 2007-aisiais – net du kartus. Taigi praėjo 4,5 metų. Akivaizdu, kad dėl infliacijos 800 Lt, arba 687 Lt į rankas, per ketverius metus tikrai nuvertėjo.

Šalies piliečiai teisūs reikalaudami tokios algos, iš kurios jie galėtų išgyventi. Taigi MMA turėtų būti tokia, kad užtektų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kolegos žurnalistai kelis kartus atliko eksperimentus, tačiau net atkakliausiems nepavyko per mėnesį išgyventi piniginėje teturint 687 Lt. Tokį eksperimentą bandžiau atlikti ir aš, bet ištraukiau tik savaitę. Tai – ne tik mano kukli išvada: oficialus absoliutus skurdo lygis Lietuvoje šiuo metu yra 1092 Lt. Taigi visi gaunantieji tik MMA gyvena žemiau skurdo ribos.

Kaip žmonės išgyvena? Lietuviai sugeba. Štai kartais pas mane atvyksta svečių iš Amerikos žemyno. Svečiai smalsūs, domisi ekonomika, todėl labai stebisi mūsų ištverme. Ne tik jie. Per TV žinias matome, kaip graikai maištauja prieš savo valdžią, tikrai pagrįstai sumaniusią jiems suveržti diržus. Tai štai – puikiai su ekonomine krize susidorojusioje Lietuvoje MMA yra 3,2 karto mažesnė nei krizės kamuojamoje Graikijoje. Kartais savęs klausiu: gal neverta stebėtis, nes ir graikai, gaudami lietuvišką MMA, nebepajėgtų išeiti į gatves? Todėl kai mūsų premjeras Andrius Kubilius Briuselyje su pasididžiavimu pasakoja, kaip jam pavyko išgręžti savo tautiečius, labiau į Vakarus nutolusių valstybių vadovai klausosi mūsų premjero pasakojimo net pakėlę antakius ir išsižioję. Lietuvio teiginys „Svarbiau yra stabilūs valstybės finansai, o ne minimali alga“ pribloškė išsivysčiusių valstybių vadovus. Tikriausiai pagalvojo, kad mes esame laukiniai, todėl ir mūsų poreikiai yra minimalūs, tad ko iš mūsų norėti... Juk visi skaičiavimai rodo, kad išgyventi, gaunant tiek mažai pajamų, beveik neįmanoma.

Kaimyninių ES šalių vyriausybės labiau gaili savo tautiečių. Štai Estijoje MMA yra 959 Lt, Latvijoje – 877 Lt ir Lenkijoje – 1 158 Lt. Iš ES šalių mažesnė MMA yra tik Rumunijoje (490 Lt) ir Bulgarijoje (424 Lt). Rytuose MMA gerokai mažesnė, štai Baltarusijoje – 355 Lt, Rusijoje – 528 Lt, o dar toliau į Rytus, pavyzdžiui, Kirgizijoje, – tik 48 Lt.

Tačiau premjeras ir finansų ministrė tik siaurame rate pasvarsto apie mažiau matomą MMA nedidinimo pusę. Na, tarkime, nedidindami MMA, arba ją didindami labai nedaug, padedame silpnam verslui. Tačiau mažai uždirbančiuosius tenka remti valstybei – taikyti kompensacijas už būsto šildymą, mokėti įvairias pašalpas, skirti nemokamą maitinimą mokyklose ir t. t. Tačiau nei premjeras, nei finansų ministrė nesigiria, kiek lėšų tenka skirti štai tokiai paramai. Neparanku sakyti, nes tada sueižėtų Vyriausybės ekonominė politika.

Yra dar vienas niuansas, apie kurį dabartinė valdžia kalbėjo tik pradėjusi valdyti. Tai – šešėlinė ekonomika. Prisimename, kaip premjeras tikino kasmet iš jos gniaužtų ištrauksiąs mažiausiai po milijardą litų. Tačiau šios kalbos kasmet tilo, tilo, dabar ir visai stengiamasi jas užmiršti, o kai nepriklausomi ekonomistai premjerui priminė, kad MMA didinimas yra veiksmingas šešėlinės ekonomikos nuodas, tas tik burbtelėjo, kad yra ir kitų nuodų.

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Siūlo didinti išeitines, naikinti nenustatytos apimties darbo sutartis (1)

Siūloma ilginti įspėjimo apie darbuotojų atleidimą terminą, didinti išeitines išmokas, panaikinti galimybę atleisti nėščią darbuotoją, panaikinti nenustatytos apimties darbo sutarčių formą.

„Aldi" paskelbė apie rekordinius pardavimus, bet sumažėjusį pelną (1)

Nukainotų prekių parduotuvių tinklas „Aldi“ paskelbė rekordiškai didelius pardavimus Jungtinėje Karalystėje (JK) bei Airijoje 2015 m. ir pranešė ketinąs investuoti 300 mln. svarų į parduotuvių atnaujinimą, tačiau neslėpė, kad pelnas sumažėjo dėl kainų karo prekybos centruose. Apie tai praneša BBC.

Trys iš keturių įmonių vadovų Jungtinėje Karalystėje svarsto įmonės perkėlimą (1)

Po Jungtinės Karalystės (JK) balsavimo už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) net trys ketvirtadaliai šalies įmonių vadovų svarsto galimybę perkelti savo įmonės būstinę arba veiklą už Britanijos ribų, atskleidė 100 įmonių vadovų apklausa, kurią atliko apskaitos įmonė KPMG. Apie tai informuoja „Bloomberg“.

Profsąjungoms pernai priklausė beveik 8 proc. darbuotojų (2)

Profesinių sąjungų narių skaičius pastaruosius šešerius metus mažėjo, pernai jos vienijo 92 tūkst. narių arba 7,7 proc. darbuotojų, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas.

Prekybininkai nusivylė bandymu stabdyti dokumentų tikrinimą perkant alkoholį (280)

Perkant alkoholinius gėrimus parodyti asmens amžių nurodantį dokumentą daugumoje šalies parduotuvių pradėta prašyti nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) paskelbė, kad nuo to laiko alkoholio pardavimai vidutiniškai mažėjo 9 proc., rašoma Lietuvos prekybos įmonių asociacijos pranešime spaudai.