Pavasario pradžioje DELFI apklausti ekonomistai svarbiausia Vyriausybės plane numatyta priemone įvardijo galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimą ir panaikinimą tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos.

Vyriausybei pristačius mokesčių sistemos tobulinimo planą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad valdantiesiems šio tikslo siekti sekasi visai neblogai.

„Ne taip jau mažai tų lengvatų apkarpė Vyriausybė šiuo pirmuoju žingsniu. Galbūt kai kurios yra kontroversiškos, ypač jei klausytume verslo ar gyventojų atstovų, kurie būtų tiesiogiai paliesti.

Sunku paneigti, kad žemdirbiams, kurie iki šiol galėjo gauti labai dideles pajamas ir mokėti labai mažus mokesčius, tos lengvatos išnyks. Tuo pačiu atsiranda didesnės mokestinės lengvatos tik mažas pajamas gaunantiems, nepriklausomai kokios profesijos atstovams“, – sakė jis.

Apmokestins vienodai

Šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu, o žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas (12 mėnesių pajamos neviršija 45 tūkst. eurų).

Vyriausybė siūlo, kad žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas būtų apmokestinamas bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio: 5 proc. būtų toliau taikomi smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10)

Kitoms įmonėms, išskyrus kooperatyvus, kuriems taip pat siūloma palikti lengvatinį 5 proc. tarifą, būtų taikomas bendras 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Tuo metu žemdirbius gyventojus siūloma apmokestinti taip pat, kaip ir visus kitus individualia veikla užsiimančius asmenis. Apie šią sistemą galima paskaityti čia.

Taip pat siūloma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, įskaitant ir ūkininkus, nustatant, kad šie asmenys moka socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, visiems nustatant vienodas socialinio draudimo įmokų lubas – 28 vidutiniai darbo užmokesčiai per metus.

Žymėto dyzelio klausimas

Šiuo metu žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams taikomas lengvatinis akcizų tarifas (21 euras/1000 litrų vietoje 330,17 eurų/1000 litrų).

Vyriausybė siūlo siaurinti šią lengvatą ir akcizą padidinti nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų. Skaičiuojama, kad dėl to 1 litro žymėto dyzelinio degalų kaina pakiltų maždaug 4 centais.

Tačiau akcizas žymėtam dyzeliui Lietuvoje ir po padidinimo išliktų dvigubai mažesnis nei Estijoje (133 eurų/1000 litrų) ir tik šiek tiek didesnis nei Latvijoje (50 eurų/1000 litrų).

DELFI jau rašė, kad lengvata žemdirbių naudojamiems degalams yra bene pati brangiausia iš visų ir per metus kainuoja 87,1 mln. eurų. Tačiau tiek būtų sutaupoma visai jos atsisakius.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad akcizo žymėtam dyzeliui dydis turėtų būti panašus į kaimyninių šalių.

Gitanas Nausėda

„Protinga politika būtų pamažu šį mokestį kelti, nes priešingu atveju labai išsikraipo ekonominės realijos ir turime savotišką gamybos veiksnio subsidijavimą. Tai gali lemti tam tikrus verslo iškraipymus.

Galbūt tie iškraipymai jau seniai yra susiformavę ir visi laiko tai visiškai normalia būsena. neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip.

Tačiau tas faktas, kad jis Lietuvoje buvo praktiškai mažiausias visame ES regione, paaiškinama tuo, kad ir ankstesniais dešimtmečiais žemdirbiams pavykdavo įtikinti valdžią, jog jie turi gauti kiek įmanoma daugiau lengvatų“, – komentavo jis.

N. Mačiulis sakė, kad atsisakyti žymėto dyzelino lengvatos gali būti sudėtingiausia.

„Nors gali atrodyti, kad kaina didėja tik 4 centais ir tai labai simbolinis pokytis, kuris neturės reikšmingos įtakos žemdirbių konkurencingumui, tai nėra didelė visuomenės dalis, užimtųjų tik apie 5 proc. dirba žemės ūkyje, bet aišku, jog tai yra jautri sritis, tai – organizuoti rinkos dalyviai, kurie moka išreikšti pasipriešinimą ir bandys pasipriešinti“, – svarstė jis.

Valstiečiai ir žalieji

Kita vertus, kaip pastebėjo N. Mačiulis, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga turėtų atstovauti žaliąsias idėjas.

„Turėkime omenyje, kad Seime valdančioji dauguma didžiausio palaikymo sulaukia kaimo vietovėse ir tarp žemdirbių. Visgi tai valstiečių ir žaliųjų partija. Tai gali atrodyti kontroversiškas sprendimas. Tačiau kita vertus, jei tai žaliųjų partija, tai natūralu, kad labiau aplinką teršiantis kuras labiau apmokestinimas. Bus įdomu, kaip vyks svarstymai Seime“, – sakė ekonomistas.

DELFI rašė, kad Valstybės kontrolė yra paskaičiavusi, kad šiuo metu Lietuvoje galioja 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos.

Tuo metu PVM, akcizų, pelno ir gyventojų pajamų mokesčiuose, Finansų ministerijos skaičiavimu, šiuo metu galioja 43 lengvatos.

Vyriausybės mokesčių sistemos tobulinimo plane numatyta naikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui, didinti galiojantį 330,17 eurų/1000 litrų akcizų tarifą dyzeliniam kurui iki 347 eurų/1000 litrų.

Taip pat norima atsisakyti 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms, apmokestinti surinktas lėšas už jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavas ir už jūrų uosto žemės nuomą.

Vyriausybė norėtų atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo viešbučių ir kitų asmenų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.

Galiausiai, siūloma sveikatos priežiūros, laidojimo paslaugoms bei kulto reikmenų gamybai naudojamą nekilnojamąjį turtą apmokestinti bendra tvarka.

Nerijus Mačiulis

Tačiau, galbūt buvo galima pasiūlyti atsisakyti dar daugiau lengvatų?

N. Mačiulis komentavo, kad jų yra labai daug ir kai kurios išties atlieka savo funkciją.

„Pavyzdžiui, PVM lengvata vaistams. Daroma prielaida, kad daugiausiai vaistų perka socialiai pažeidžiami, mažas pajamas gaunantys asmenys, dažniausiai pensijinio amžiaus gyventojai. Jie tą lengvatą pasiima ir būtų sunku rasti argumentų ją naikinti.

Daugelis kitų gyventojų pajamų mokesčio lengvatų irgi yra nukreiptos į pažeidžiamiausius, mažiausias pajamas gaunančius gyventojus. Neapmokestinamasis pajamų dydis – irgi mokestinė lengvata, kuria naudojasi tik mažas pajamas gaunantys dirbantieji. Pensininkų pajamos yra neapmokestinamos, priešingai nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai irgi lengvata.

Nemanau, kad tokių lengvatų svarstymas būtų gerai priimtas visuomenėje. Apskritai – nemanau, kad pasiektų tikslų, kuriuos išsikėlusi Vyriausybė“, – svarstė jis.

Ekonomistas pastebėjo, kad kai kurių lengvatų naikinimo nauda būtų minimali, o pasipriešinimas visuomenėje labai didelis.

„Pavyzdžiui, galime kalbėti, kodėl paveldimas turtas Lietuvoje nėra apmokestinimas, kai kitur pasaulyje yra kitaip. Tai yra lengvata, bet ar ją sutiktų naikinti daugelis Lietuvos gyventojų? Labai abejoju, turbūt būtų labai didelis triukšmas.

Manau, kad šioje situacijoje buvo ne tik ekonominiai, bet ir politiniai argumentai, t.y. Vyriausybė svarstė kokio pobūdžio lengvatų atsisakymas yra realus. Tikrai nesu tikras, ar pavyks ir dabartinius pasiūlymus įgyvendinti“, – apibendrino N. Mačiulis.

Infografike – visos ūkininkams taikomos lengvatos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (329)