Milijoninės alaus gamintojų investicijos

Preliminariais duomenimis, 2001 m. antros pagal dydį šalies alaus daryklos UAB "Utenos alus" (UA) bendros investicijos suksis apie 12 mln. Lt, o trečioje vietoje esanti AB "Kalnapilis" kitąmet joms skirs apie 6 mln. Lt. Šiomis investicijomis abi daryklos užbaigs keletą metų trukusį ir milijonus kainavusį modernizacijos procesą.
Arūnas Lubys, UA generalinis direktorius, VŽ sakė, kad rugsėjo pradžioje valdyba peržiūrėjo kitų metų įmonės biudžeto projektą, pagal kurį bendros investicijos į Utenos įmonę kitąmet sieks apie 12 mln. Lt. Tiksli investicijų suma paaiškės lapkričio mėnesį.

"Bet kitų metų investicijų į gamybą biudžetas jau patvirtintas ir siekia beveik 7 mln. Lt", – sakė UA vadovas.

"Kalnapilyje", pagal preliminarų kitų metų investicijų projektą, bus investuojama kiek mažiau - apie 6 mln. Lt. "Panevėžio įmonėje pagrindinės investicijos jau padarytos, tai šiuo metu pažangiausia alaus darykla Baltijos šalyse, todėl kitąmet tik patobulinsime kai kurias detales", – pasakojo Arūnas Jarmolavičius, UAB "Jungtinis alaus centras" generalinis direktorius.

Pasak p. Jarmolavičiaus, apie pusę 2001 m. investicijų "Kalnapilyje" eitų į gamybą, kitos – į pardavimų sistemos tvarkymą. Į pardavimo sistemos plėtimą ir gerinimą ketinama investuoti ir Utenos darykoje.

Kitąmet abi daryklos alaus mėgėjams ketina pasiūlyti ir naujų produktų. Kokie jie bus – kol kas laikoma paslaptyje.

Be to, kitąmet "Kalnapilyje" užsibaigs didžiosios rekonstrukcijos, kuriuos buvo daromos 6 metus ir kainavo 160 mln. Lt.

2000 m. balandžio mėn. finišuos ir UA rekonstrukcijos procesas. Nuo 1998 m. į gamybą UA jau investuota apie 70 mln. Lt.

2001 m. UA investicijų planuose numatyta iki kito sezono pradžios baigti rekonstruoti virimo cechą. 5 mln. Lt tam numatyti 2001 m. UA biudžete.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Lietuviška jautiena – jau pakeliui į Japoniją (1)

Nuo antradienio, vasario 28 d., Lietuvos gamintojai gali eksportuoti jautieną ir jos gaminius į Japoniją, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Besivystančioms Azijos ekonomikoms iki 2030-ųjų reikalinga 26 trln. dolerių investicija į infrastruktūrą

Besivystančios Azijos regiono ekonomikos į infrastruktūrą iki 2030 m. turės investuoti apie 26 trilijonus dolerių įvairiems tikslams, pradedant susisiekimo tinklų tobulinimu ir baigiant švaraus vandens tiekimu. Tokia investicija reikalinga siekiant išlaikyti augimą, kovoti su badu bei klimato kaita, remdamiesi „Asian Development Bank“ (ADB) pranešimu rašo „Bloomberg“.

Kinijos ekonomikos prognozes temdo pertekliniai pramonės pajėgumai (2)

Pagrindinės rizikos Kinijos ekonomikai šiais metais yra dėl JAV veiksmų kilęs neaiškumas pasaulinėje ekonomikoje bei pertekliniai pramonės pajėgumai, remdamiesi oficialiu šalies statistikos biuru rašo „Reuters“.

Artėjant D. Trumpo kalbai Kongrese, doleris kilo (1)

JAV doleris antradienio prekyboje kilo prezidentui Donaldui Trumpui pranešus apie „istorinį“ gynybos biudžeto didinimą bei artėjant jo kalbai Kongrese, praneša „Reuters“.

Trišalė taryba imasi spręsti ginčytinus Darbo kodekso klausimus (3)

Trišalė taryba antradienį imasi spręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus, pavyzdžiui, kokios trukmės turėtų būti darbuotojų atostogos.