Nors žmonės neturėtų „pervertinti pasaulinės krizės reikšmės Rusijos ekonomikai, tačiau Rusija turi kitą problemą, – teigė 50-metis A. Lebedevas, buvęs KGB agentas, kuriam priklauso Londono laikraštis „Evening Standard“, duodamas interviu Maskvoje, – tai jos primityvumas, pasenusi infrastruktūra ir labai neišvystytas privatus sektorius bei per daug išvystytas vyriausybinis sektorius, kuris veikia kaip privatus verslas“.
Modernizacija tapo vyriausybės aforizmu, o Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pavadino šalies priklausomybę nuo naftos „žeminančia“, nori atpratinti didžiausią pasaulyje energijos gamintoją nuo iškastinio kuro priklausomybės. Kitų žmonių pasisakymai tiksliau apibrėžė tikslą. Pirmasis D. Mededevo pavaduotojas personalo vadovas Vladislavas Surkovas praėjusį mėnesį sakė laikraščiui „Vedomosti“, kad Rusija turėtų siekti modernizacijos, naudodama griežtą valstybės kontrolę.
Pasak A. Lebedevo, kurio turtas, „Finans Magazine“ žurnalo apskaičiavimu, siekia 3,4 milijardo dolerių (8,68 mlrd. Lt), jo verslas nukenčia dėl valstybės kontroliuojamų bendrovių konkurencijos.
A. Lebedevas paragino vyriausybę paskubėti ir pradėti reformas, o ne rūpintis dėl antrosios krizės bangos. Jo teigimu, vyriausybė kaltina kreditų krizę dėl problemų, kurias sukelia reformų stoka.
„Krizė nepadėjo, tačiau ji nėra svarbiausia problema, – teigia jis. – mes turėsime išspręsti šias problemas.“
