Kaip primena portalas vz.lt, vasarį dar atsilikome ir nuo Estijos, kur metų infliacija buvo 11,3 proc.

Tačiau kovą Estijos infliacija sumažėjo iki 10,9 proc.

Anot Statistikos departamento, kovo mėnesį bendrą kainų lygį labiausiai pakėlė 1,4 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 2,5 proc. brangusios viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos, 1,3 proc. kilusios alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, 0,7 proc. – transporto kainos.

Per metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 18,1 proc., būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 17,6 proc., transportas – 13,7 proc.

Bendrą rodiklį kiek sumažino 3,7 proc. atpigę drabužiai ir avalynė, 3,6 proc. pigę ryšiai.

Kaip teigia Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, „sumažinti infliacijos spartą ir sugrąžinti jos džiną į „butelį“ trukdys kainų kėlimo visuotinumas. Prieš pusmetį ar metus kainas didino tie pardavėjai, kurie turėjo tam konkrečių priežasčių, tuo tarpu dabar jos didinamos, siekiant „apsaugoti“ nykstančią pelno maržą ir jos perkamąją galią.”

Finansų analitikas teigia, kad artimiausiu metu infliacija nemažės. “Pavyzdžiui, norint, kad metinė infliacija sumažėtų iki 10 proc., balandžio mėnesį turėtų būti užfiksuota 0,3 proc. defliacija, o tai yra sunkiai įsivaizduojamas dabartinėmis sąlygomis reiškinys.”

Infliacija Lietuvoje į dešimtmetį nematytas aukštumas ėmė kopti penai rudenį. Šių metų pradžioje metinis rodiklis peržengė dviženklę ribą.

Analitikai ir Premjeras Gediminas Kirkilas yra sakę, jog infliacijos mažėjimo laukia antroje metų pusėje.

Tuo metu statistikai kovo viduryje pasiūlė internetinę skaičiuoklę, kuria kiekvienam siūloma susiskaičiuoti savo asmeniškai patiriamą kainų augimą.