Kai į ją atkreipė dėmesį ir verslininkai, traukinys netruko įsibėgėti – dabar kone kiekvienas pardavėjas siūlo pasinaudoti ypatingais Valentino dienos pasiūlymais.
Pirmieji pasiūlymai – leisti pinigus švenčiant
Valentino dienos akcijos, nuolaidos ar kiti pasiūlymai šiandien nestebina nieko. Tačiau jei pažvelgtume kiek daugiau nei du dešimtmečius atgal – apie šią šventę mažai kas žinojo, o tuo labiau negalvojo, kad iš jos galima uždirbti. Tačiau kartu su Nepriklausomybe į Lietuvą atėjo ir naujos švenčių tradicijos.
Atsekti, nuo ko prasidėjo Valentino dienos šventimas Lietuvoje, nelengva. Yra pasakojančių, kad pirmieji šią šventę į Lietuvą atnešė anglų filologijos studentai. Žinoma, meilės diena skambėjo labai viliojančiai, tad netrukus ją šventė ir kur kas platesnis jaunimo ratas. Tai pastebėti netruko barų ir vadinamųjų pubų savininkai, pradėję kviesti į specialiai šiai progai skirtas šventes ir varžydamiesi, kas sukurs patrauklesnį pasiūlymą lankytojams.
„Barai buvo pirmieji, o visa kita – atvirutės, saldainiai, dovanos - atsirado pakeliui“, - prisimena viešųjų ryšių ekspertas Marius Vaupšas.
„Po Nepriklausomybės, kai visomis prasmėmis buvo labai jaučiamas laisvėjimas, visi pradėjo gana aklai žiūrėti į tiek gerąsias, tiek blogąsias vakarietiškas tradicijas. Kuo labiau vėrėsi užuolaida į Vakarus, vakarietišką kultūrą, tradicijas, tuo daugiau žmonės gaudavo informacijos. Kažkas gal pamatė filme, kad yra tokia šventė, ar kur kitur išgirdo. Vyresniųjų klasių moksleiviai ar studentai pradėjo rašyti meilės laiškus, gėlių daugiau pirkti, po truputį ši šventė ir įsitvirtino – nebuvo taip, kad kažkuriais vienais metais visi staiga pradėjo švęsti“, - pasakoja verslininkas Jogaila Morkūnas.
Žinoma, dar tik pratinantis prie rinkos ekonomikos aplinkybės buvo kitokios – parduotuvėse apskritai buvo mažas produktų pasirinkimas, tad tik praėjus keleriems metams Valentino diena įgavo platesnį mastą ir apsukresni verslininkai įžvelgė čia naujas galimybes, kopijuodami vakariečius ir tikindami pirkėjus, kad kažką pirkti savo antrajai pusei meilės dieną yra tiesiog privaloma.
Svarbiausias taikinys – jaunimas
Ką tik iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs Jogaila Morkūnas pasakoja, kad ten Valentino dienai ruošiasi visi.
„Saldainių, čiužinių, dujinių viryklių, automobilių pardavėjai – visi, net tie, kurių parduodami produktai visiškai nieko bendro neturi su Valentino diena, siūlo šiai progai skirtas akcijas. Ta tradicija ten labai gyva, o pas mus ji egzistuoja, bet tik tam tikrame sociume, tikrai kiekvienas neina iš proto“, - pastebi jis.
Valentino diena Lietuvoje labiausiai domina jaunimą, tad ir verslininkams tenka prisitaikyti, kad dažniausiai jų finansinės galimybės būna gana ribotos.
„Valentino diena aktualiausia jaunesnei auditorijai – dovana šiuo atveju sudaro tik dalį visos šventės. Retas kuris tai progai ieško brangių daiktų – svarbiau dėmesys, idėja. Tačiau kur kas daugiau lėšų nei, sakykim, per kitas šventes Valentino dieną yra skiriama pramogoms. Tad viskas priklauso nuo pasiūlymo – jei jis patrauklus ir aktualus jaunesniems žmonėms, neįprastas – paklausa bus. Yra parduotuvių, kurios juokauja, kad per metus turi dvi šventes – Kalėdas ir Valentino dieną“, - pasakoja bendrovės „Akropolis LT“ Verslo plėtros ir nuomos departamento direktorė Renata Jakubčionienė.
Pasak jos, tie, kurie švenčia Valentino dieną, ieško tam tikros nuotaikos – vieni linksmybių, kiti romantikos, bet būtinai emocijos.
„Tad ir dovanų, ir pramogų ieškoma dažniausiai tokių, kurios galėtų papasakoti kažkokią istoriją, padėti išreikšti jausmus. Širdelėmis apsiklijavę veidus šiandien jau retas kuri vaikšto – nuotaika kuriama kitaip“, - sako R. Jakubčionienė.
Tuo tarpu komunikacijos agentūros „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas kaip tik ragina į šią šventę žvelgti plačiau nei tik kaip į skirtą jaunimui.
„Aš apie šią šventę mąstau pozityviai ir racionaliai. Žmonėms reikia švenčių ir labai gerai, kad jos tokios yra. Pažiūrėkite, koks oras už lango – tik privalumas, kad galime kažkuo pasidžiaugti. Žinoma, visada reikia jausti saiką, kai per daug komercijos, kažkokių širdelių, gal irgi perspaudžiama. Kitas dalykas, tokios šventės dažnai pernelyg sukoncentruojamos į vieną visuomenės dalį - jaunesnius, įsimylėjėlius. O juk yra toks psichologinis paradoksas, kad kuo labiau šalia esantis kažkuo džiaugiasi, tarkime, meile, tuo prasčiau jaučiasi tie, kurie dėl jos trūkumo galbūt kaip tik jaučiasi blogai. Reikėtų pagalvoti apie skirtingas visuomenės grupes“, - savo nuomonę dėsto jis.
Šventę „pardavė“ prieš du šimtmečius
Yra daug versijų, iš kur kilo tradicija švęsti Valentino dieną.
Vieni sako, kad jos šaknys siekia dar 3 amžių prieš mūsų erą, kai ši diena būdavo audringai švenčiama Romos imperijoje. Populiari legenda pasakoja apie 3 amžiuje gyvenusį vyskupą Valentiną, kuris slapta tuokdavo įsimylėjėlių poras, nors imperatorius buvo uždraudęs vyrams vesti, tikėdamasis, kad likę viengungiais jie bus geresni kareiviai.
Tačiau komercine šios šventės pradžia laikomas 19 amžius, kai moteris vardu Esther Howland sugalvojo pirmąją šiai šventei skirtą atvirutę. Amerikietė siųsdavosi iš Europos popierių, klijuodavo ant jo iš Didžiosios Britanijos gautas džiovintas gėles ir pastebėjusi didžiulį susidomėjimą greitai išplėtė savo verslą.
Per metus ji uždirbdavo apie 100 tūkstančių dolerių, kas tais laikais buvo milžiniška suma.
Po daugelio sėkmingos veiklos metų galiausiai 1881 m. ji savo verslą pardavė, tačiau tuo metu Valentino dienos manija jau buvo plačiai paplitusi ir daugybė kitų verslininkų rado būdų kaip iš jos uždirbti.
