Mėsos importas į Lietuvą grėsmingai auga

Paukštienos importas į Lietuvą antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 1999-ųjų laikotarpiu, išaugo daugiau nei trečdaliu, kiaulienos ir maistinių subproduktų - daugiau nei dviem trečdaliais.
Remiantis Valstybinės pasienio ir transporto veterinarijos tarnybos duomenimis, nuo šių balandžio 1 dienos nustojus galioti minimalioms ribinėms importo kainoms, paukštienos importas išaugo 39 proc., kiaulienos - 77 proc., maistinių subproduktų - 76 procentais.

"Minimalių importo kainų panaikinimu pirmiausia pasinaudojo įvairūs perdirbėjai, kurie anksčiau gamybai naudojo lietuvišką produkciją, be to, mažesnių importuojamos produkcijos kainų deklaravimas iškreipė realias produkcijos kainas", BNS sakė "Vilniaus paukštyno" generalinis direktorius Vytautas Tėvelis.

Pasak jo, dėl padidėjusio paukštienos importo paukštynas neteko apie 15 proc. buvusių klientų.

"Apyvarta iš esmės nepakito, nes pradėjome orientuotis į kitas rinkas, daugiau eksportavome į Latviją", tvirtino V. Tėvelis.

Per šių metų balandį-birželį į šalį įvežta 2454 tonos paukštienos (pernai tuo pačiu laikotarpiu - 1762 tonos), kiaulienos - 1212 (683), maistinių subproduktų - 1112 (632) tonų.

Jautienos importas palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 62 proc. iki 24 tonų.

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 1999 metų tuo pačiu laiku, paukštienos importas į Lietuvą išaugo 3,8 proc. iki 4097 tonų, kiaulienos - 236 proc. iki 2087, maistinių subproduktų - 23,6 proc. iki 2152 tonų.

Per šių metų sausį-birželį į šalį bandyta įvežti 190 tonų nekokybiškos produkcijos, pernai - 179 tonos. Daugiausia prastos kokybės produkcijos ketinta importuoti iš Olandijos ir Danijos.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Palangos kredito unijos įkūrėjui - 7 metai nelaisvės (2)

Palangos kredito unijos įkūrėjui ir vienam buvusių jos vadovų Evaldui Petrauskui už sukčiavimą skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat turės atlyginti unijai 1,817 mln. eurų žalą, nusprendė teismas.

Tyrimas: smulkus ir vidutinis verslas dėl išorės rizikų atsisako plėtros (5)

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių šiais metais neplanuoja plėtros ir tai kelia riziką visai Lietuvos ekonomikos raidai, skelbiama antrus metus iš eilės įvertinus SVV sektoriaus atsparumo išorinėms rizikoms (gaisrams, įrangos gedimams ir pan. veiksniams) indeksą.

Kanados ir ES prekybos sutartis: apie pasekmes galima tik spėlioti

Jei prekybos sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos būtų ratifikuota, galima tik spėlioti, kokių pokyčių ir pasekmių tai atneštų – sutartyje galima aptikti nuostatų, potencialiai leisiančių sumažinti kokybės standartus.

Didžiausia Lietuvos verslininkų baimė – prarasti sukauptą turtą (7)

Lietuvos ir Latvijos verslininkams nerimą kelia skirtingi dalykai: mūsų šalies verslo atstovai labiausiai bijo prarasti savo turtą, o kaimyninėje Latvijoje bendrovių vadovai baimę jaučia dėl jų šalies ekonominių sąlygų.

Beveik 60 proc. lietuvių papildomas lėšas išleidžia drabužiams (5)

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė paradoksalią tiesą: nors beveik 60 proc. respondentų svarbiausiu gyvenime prioritetu įvardija šeimą, 70 proc., paskirstant atliekamas šeimos pajamas, prioritetu laiko taupymą, leidžiantį užtikrinti šeimos finansinį stabilumą.