Mažos algos – Lietuvos konkurencinis pranašumas

Šveicarijos ekonomika pasaulyje konkurencingiausia, atskleidė Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtas konkurencingumo tyrimas, kuriame pagal 113 rodiklių vertintos 144 pasaulio valstybės. Blogiausiai iš Europos šalių vertinama Graikija. Jai skirta 96 vieta. Lietuva užėmė 45 vietą, o tai reiškia, kad, palyginti su praėjusiais metais, mūsų šalis smuktelėjo viena pozicija žemyn.

Tuo metu ministro pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas teigia, kad, Pasaulio banko verslo sąlygų vertinimu, Lietuva gali patekti tarp dvidešimties konkurencingiausių pasaulio šalių.

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka mano, kad per kelerius metus šalies ekonomikos padėtis itin nepasikeičia, o daugiausia problemų esą kyla dėl neefektyvios valstybės biurokratijos.

„Laikyčiausi nuomonės, kad per metus ar kelis labai smarkiai nepasikeitė situacija. Prasčiausia padėtis yra su neefektyvia valstybės biurokratija”, - Žinių radijo laidoje „Kuo gyveni, Europa?“ sakė R. Lazutka.

Pasak M. Majausko, Lietuvos ekonomikos konkurencinis pranašumas – tinkamai išplėtota logistika tarp Rytų ir Vakarų, informacinių technologijų infrastruktūra, išsilavinęs jaunimas.

R. Lazutka atkreipia dėmesį į labai mažą lietuvių darbo užmokestį, galimybę prireikus jį sumažinti Pasak jo, tai irgi yra šalies konkurencinis pranašumas.

„Mūsų algos yra labai mažas ir konkurencingumui tai yra gerai. Žmonėms, kurie jas uždirba, žinoma, yra blogai. <…> Pagal algų lankstumą mes esame aštuntoje vietoje – algos pas mus labai lengvai sumažinamos, pagal produktyvumo ir apmokėjimo santykį esame 22-oje vietoje, t.y du kartus aukščiau negu pagal bendrą konkurencingumo indeksą”, - Žinių radijuje sakė ekonomistas.

Tuo metu M. Majauskas mano, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas aukštas ir reikėtų galvoti apie naujus mokesčius, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto.

„Matome tikrai nemažai šešėlio – apie 20 proc. gauna minimalų atlyginimą ir tikrai nemažai iš jų gauna atlyginimus vokeliuose. Galima įžvelgti daug priežasčių, kodėl taip, bet viena iš jų yra aukštas darbo apmokestinimas. Įvedus visuotinį nekilnojamojo turto mokestį iš gautų pajamų būtų galima kompensuoti darbo mokesčių mažinimą”, - sakė ministro pirmininko patarėjas.

Tuo tarpu R. Lazutka siūlytų labiau apmokestinti kapitalą. Anot jo, turto apmokestinimas valstybei duoda nedaug pajamų, todėl sprendimas būtų ir kapitalo apmokestinimas.

Vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos konkurencingumą stabdančių veiksnių – darbo santykiai. Pasak M.Majausko, vienas iš konkurencingumo veiksnių – darbo santykiai, o čia Lietuva atsilieka.

R. Lazutkos teigimu, darbo santykių reglamentavimas yra tik vienas iš darbo rinkos aspektų, o jų esama ir daugiau. Be to, darbo rinkos rodiklis Lietuvoje bene geriausias, todėl pravartu šalies ekonomikos konkurencingumą stiprinti atsigręžiant į kitas – prekių ir kapitalo – rinkas.