Tikimasi, kad spalio pradžioje jau bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp valdžios ir verslo atstovų, kuris pasaulio finansų rinkoms taps žinia, kad Lietuva geba susidoroti su ekonominiu nuosmukiu.
Tačiau neslepiama, kad verslo ir valdžios pozicijos įvairiais skaudžiais klausimais vis dar tolimos viena nuo kitos, nepaisant rengiamų diskusijų.
Verslininkų atstovai jau perspėja, kad nepavykus pasirašyti šio susitarimo, finansų rinkos tai interpretuos kaip Lietuvos valdžios nesugebėjimą tvarkytis su šalį kamuojančia krize, todėl pasaulio bankai gali nebeskolinti nei mūsų valstybei, nei verslininkams.
Tačiau premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad Nacionalinį susitarimą pavyks pasirašyti spalio pradžioje ir, jo manymu, didelių kliūčių kilti neturėtų, mat tiek verslas, tiek profesinės sąjungos, tiek ir pati Vyriausybė neva sutaria, kad artimiausiu laikotarpiu, tai yra kitais metais, mūsų laukia du labai svarbūs uždaviniai - garantuoti valstybės finansinį stabilumą ir padėti verslui išsaugoti kuo daugiau darbo vietų. A.Kubilius džiaugiasi, kad verslininkai supranta, jog valstybės biudžeto tiesioginių išlaidų mažinimas neišvengiamas.
Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ sakė manąs, kad viešoje erdvėje prabilus apie rengiamą Nacionalinį susitarimą, dabar trauktis nebėra kur, mat buvo paskelbta daug informacijos apie socialinių partnerių pritarimus ir nepritarimus, streikų galimybes ir pan. Pasak jo, nepasirašius Nacionalinio susitarimo, pasaulinės finansų rinkos tai vertins kaip mūsų šalies valdžios nesugebėjimą valdyti situaciją.
Mokesčių našta per sunki
Šią savaitę vyko valdžios ir verslo atstovų susitikimas, kuriame buvo aptarti svarbiausi verslo pasiūlymai rengiamam Nacionalinio susitarimo projektui.
Pirmiausia verslininkai nesutinka su tolesniais valdžios ketinimais ir nuolat viešai skambančiomis užuominomis toliau didinti mokesčius, kurie, verslininkų teigimu, jau dabar yra per dideli.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Bronislovo Lubio teigimu, konfederacija iš esmės pritaria Nacionalinio susitarimo projektui, tačiau jis pabrėžė, kad mokesčiai neturėtų būti didinami.
Pasak B.Lubio, LPK siūlo grąžinti 15 proc. įmonių pelno mokestį, tačiau sutinka, kad "Sodros" įmokos būtų didinamos, tiesa, su tam tikromis išimtimis, pirmiausia atsižvelgiant į skirtingas socialinių grupių galimybes. "Pats idealiausias variantas, kad būtų galvojama ir apie bendrovę, ir apie žmogų - su išlygomis. Jeigu, pavyzdžiui, šeima augina du vaikus iki 20 metų, tai jai įmokos turėtų būti sumažinamos", - dėstė jis.
Premjeras A.Kubilius vakar radijo laidoje jau pareiškė neatmetąs verslininkų siūlymo įmonių pelno mokestį mažinti nuo 20 iki 15 procentų. O dėl pridėtinės vertės mokesčio mažinimo, anot A.Kubiliaus, kalbėti dar anksti.
"Iš tikrųjų, pelno mokesčio klausimu, atrodo, galime rasti sutarimą jau nuo 2010 metų sausio 1 dienos. Gali būti grąžintas 15 procentų tarifas. Tačiau dėl visų kitų mokesčių mažinimo kalbėsime tuomet, kai pamatysime, jog recesija baigėsi ir į Lietuvą grįžta ekonomikos augimas. Kol kas mes matome tik tiek, kad kritimas yra pasibaigęs, bet augimo artimiausiu metu negalėtume prognozuoti", - A.Kubilių cituoja BNS.
Tuo metu finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė LŽ vakar tikino, kad visi mokesčių didinimo ir mažinimo klausimai paaiškės tik svarstant kitų metų valstybės biudžetą. Pasak jos, tai yra politiniai sprendimai, todėl kol kas Finansų ministerija negalėtų patvirtinti, jog jau yra apsispręsta 5 proc. mažinti pelno mokestį.
Anot G.Balčytytės, daugelis mokestinių klausimų turėtų paaiškėti per kitą susitikimą dėl Nacionalinio susitarimo pasirašymo.
Finansų ministerijos duomenimis, per 2009 metų pirmąjį pusmetį į valstybės biudžetą surinkta 683,7 mln. litų pelno mokesčio. Pagal tuo metu galiojusį planą buvo tikimasi gauti 727,3 mln. litų šio mokesčio pajamų, taigi jis įvykdytas - 94 procentais.
Supranta solidarumo būtinybę
Tarp svarbiausių problemų Nacionaliniame susitarime yra energetikos klausimai, nesusiję su fiskaline našta arba didesnėmis biudžeto išlaidomis. Pabrėžiama būtinybė smulkiems energijos gamintojams lengviau prieiti prie skirstomųjų tinklų, energetikų atsakomybė tiekiant elektrą be pertrūkių, taip pat siūloma įgyvendinti socialinių partnerių atstovo skyrimą į Kainų energetikos komisiją - tai labai palengvintų verslo ir gyventojų padėtį.
"Būtina pakeisti Seimo statutą, kad visi klausimai susiję su darbo rinka būtų svarstomi tik prieš tai informavus Trišalę tarybą ir sulaukus jos nuomonės", - dar vieną Nacionaliniam susitarimui verslininkų siūlomą svarbų susitarimo punktą nurodo D.Arlauskas.
Pasak Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus, pasirašyti Nacionalinį susitarimą tuo metu, kai netyla kalbos apie valdžios siekius dar didinti pridėtinės vertės mokestį ar kitus mokesčius, galimybių nėra.
"Nesame prieš "Sodros" įmokų didinimą, kadangi vienaip ar kitaip mums reikia spręsti šio socialinio fondo finansavimo problemą. Juk daugiau pinigų iš kur nors neatsiras. Suprantama, tuomet būtinas darbdavių ir darbuotojų solidarumas", - dėstė D.Arlauskas.
Pasak jo, Nacionalinis susitarimas yra ne tik gerovės kūrimas vienai tikslinei grupei, bet kompromisų ieškojimas, kuris leistų rasti visiems priimtiną, kuo greitesnę išeitį iš šios sunkios situacijos su mažiausiais nuostoliais.
Pašnekovas neslėpė, kad būtent už padidintas įmokas "Sodrai" verslininkai norėtų "kompensacijos", t. y. mažesnio pelno mokesčio. D.Arlausko teigimu, šio mokesčio sumažinimas palengvintų įmonių galimybes finansuoti savo ekonominę plėtrą. "Kuomet gaunamas didesnis pelnas, auga ir paskata pelningai dirbti, mat bus mažiau apmokestinamos pajamos, vadinasi, mažiau reikės skolintis iš bankų. Kaip žinoma, pinigai bankuose dabar yra labai brangūs. Tad atsirastų ekonominis svertas neslėpti, neišvežti gauto pelno, o investuoti jį į šalies ekonominę plėtrą", - samprotavo jis.
