„Maximai“ – beveik 60 mln. Lt baudaatnaujinta

 (366)
Bendrovėms „Maxima LT“ ir „Mantinga“ skirtos atitinkamai 58,3 mln. ir 15,3 mln. Lt baudos už draudžiamus susitarimus. Baudą skyrė Konkurencijos taryba. „Maxima LT" nurodo, kad sprendimas - netikėtas ir nesuprantamas.
„Maximai“ – beveik 60 mln. Lt bauda
© A.Stackevič nuotr.

Konkurencijos taryba nustatė, kad „Maxima LT“ ir „Mantinga“ susitarė neparduoti „Mantingos“ gaminamų duonos ir kitų prekių prekybos tinklo parduotuvėse už mažesnę  nei „Mantingos“  kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina).

Taip, pasak institucijos, buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktas.

Nurodoma, kad susitarimas tęsėsi 10 metų. „Maximai LT“ skirta 58 255 200  litų bauda, o „Mantingai“ - 15 284 800 litų.

„Konkurencijos tarybos vertinimu, tiekimo sutarčių nuostatos, šių įmonių darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas bei kitos nustatytos faktinės aplinkybės liudija ilgalaikius, nuoseklius ir kryptingus bendrovių veiksmus užtikrinant, kad mažmeninės kainos (dar vadinamos „lentynos“  kainomis) „Maxima LT“ parduotuvėse nebūtų mažesnės nei minėtos „bazinės“ kainos“, rašoma institucijos pranešime.

„Bendrovės tyrimo metu tikino, kad savo veikloje stengiasi siūlyti palankiausias kainas vartotojams. Tačiau šio Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatėme, kad realybėje dvi vartotojams gerai žinomos įmonės norėjo „išlaikyti pakeltas kainas“, „sustabdyti akcijas“, „pakelti lentynos kainas“. Gamintojo ir prekybos tinklo susitarimas padėjo beveik dešimtmetį išlaikyti aukštesnes prekių kainas vartotojų, t.y. mūsų visų, nenaudai.“ – sako Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Sprendimą vadina nesuprantamu

Žydrūnas Valkeris
Žydrūnas Valkeris
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris teigia, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra netikėtas ir nesuprantamas.

„Gerbiame ir vertiname Konkurencijos tarybos atliekamą darbą. Vis tik Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo ir priimtas sprendimas skirti įmonei baudą, mums yra netikėtas ir nesuprantamas“, - teigė jis.

Ž. Valkeris pasakojo, kad tyrimo metu nuolat teikė Konkurencijos tarybai informaciją bei dokumentus, kurie, jo nuomone, pagrindė, kad nebuvo pažeidimo.

„Maxima LT“ su šaldytos tešlos gaminių gamintoja „Mantinga” sąmoningai niekada nederino tiekiamų produktų kainų pirkėjams. „Mantingos“ ir kitų tiekėjų tiekiamais gaminiais prekiaujame tokiomis kainomis, kurias nustatome atsižvelgę į objektyvius veiksnius – kainų tendencijas visoje rinkoje, konkurencinę aplinką, gaminių paklausą. Visuomet laikėmės ir laikomės šios pozicijos, - pridėjo prekybos tinklo vadovas. - Esame tikri, kad vykdydama veiklą „Maxima LT“ Konkurencijos įstatymo nuostatų nepažeidė ir savo pirkėjams žalos nepadarė. Tai argumentuodami Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu mes pateikėme nepriklausomų ekspertų atliktus išsamius ekonominius skaičiavimus, kurie įrodo, kad laikotarpiu, kuriuo mūsų įmonė kaltinama susitarimu su „Mantinga“ dėl mažmeninių kainų fiksavimo, Maxima LT pardavinėjo „Mantinga“ produktus itin žemomis kainomis, o bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šios kainos daugeliu atveju nebuvo didesnės, nei mūsų konkurentų. Taigi, draudžiamas susitarimas, kuriuo esame kaltinami nelėmė didesnių kainų vartotojams.“.

Ž. Valkeris patikino, kad šiuo metu yra analizuojamas sprendimas ir bus svarstoma galimybė jį skųsti teisme.

UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus taip pat teigė, kad geranoriškai bendradarbiavus su Konkurencijos taryba šios priimtas sprendimas buvo netikėtas ir nesuprantamas.

„Įmonės nuomone, Konkurencijos Tarybos sprendimas yra visiškai nepagrįstas, todėl bus skundžiamas teismui“, - teigė jis.

Savo komentarą pateikė ir UAB „Mantinga“ šioje byloje atstovavęs advokatų kontoros „Borenius“ advokatas Daivis Švirinas.

Daivis Švirinas
Daivis Švirinas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Mūsų įsitikinimu Konkurencijos taryba įrodinėdama pažeidimą rėmėsi įrodymais, kurie tiek pavieniui, tiek vertinant šių įrodymų visumą visiškai neleidžia teigti, kad draudžiamas susitarimas tarp Maxima ir Mantinga, už kurį galėjo būti skirta rekordinė bauda, egzistavo ir juolab net 10 metų“, - tvirtino jis.

Advokatas taip pat pabrėžė, kad Konkurencijos tarybos atlikta ekonominė situacijos analizė, kuri turėjo ypatingą svarbą šiame tyrime tiek advokatų kontoros, tiek ekonomikos ekspertų vertinimu buvo neišsami ir neobjektyvi.

„Todėl manome, kad Konkurencijos tarybos argumentai nėra nuoseklūs ir pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimo faktą, kartu žalą vartotojams. Gerbiame Konkurencijos tarybą už jos atliktą didelį darbą, tačiau manome, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į eilę svarbių aplinkybių ir jų nevertindama, mechaniškai skyrė įmonėms maksimalią baudą“, - pridėjo jis.

Konkurencijos taryba šį tyrimą pradėjo 2010 m. rugsėjo 21 d. įtarusi, kad ūkio subjektai, užsiimantys maisto gaminių gamyba ir pardavimu, galėjo tarpusavyje derinti šių gaminių kainas.

Konkurencijos taryba tyrė susitarimus ir su kitais prekybos tinklais, tačiau nurodo, kad tyrimo eigoje surinktų įrodymų nepakako nustatyti, jog „Prisma LT“, „Palink“, „Norfos mažmena“ ir „Rimi Lietuva“ dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Po atsiprašymo – V. Putino sprendimas (150)

Birželio 29 d. Kremlius pranešė apie ketinimus naikinti draudimą turistams iš Rusijos vykti į Turkiją.

R. Budbergytė: D. Britanijos sprendimas turės įtakos Lietuvos ekonomikai (6)

Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą (ES) turės tiesioginės ir netiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai, sako naujoji Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Siūlo atkreipti dėmesį į bananų lipdukus: jie daug pasako (44)

Bananai Lietuvoje yra tokie populiarūs, kad savo pardavimais baigia pavyti net šalyje nuo seno vertinamus obuolius.

Paaiškino, kodėl prašė duomenų apie visus kortelių savininkus papildyta (100)

Viešumoje kilus diskusijoms, kiek ir kokių duomenų apie mokėjimo kortelių savininkus gauna Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT), šios atstovai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete aiškino, kad daro tai, ko neatlieka pati bendrovė, išduodanti „Paysera Visa“ korteles. Tačiau jos vadovas sako, kad FNTT meluoja ir manipuliuoja.

Patikrino Lietuvoje parduodamas braškes (7)

Šiais metais braškių sezono metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai mažmeninėje prekyboje patikrino 3,12 t braškių, užaugintų Kipre, Ispanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.