„Lietuvoje yra stipri aviacijos kultūros kompetencija. Turėtume rasti būdų, kaip išgarsinti Lietuvą tarptautinėje aviacijos bendruomenėje. Turiu asmeninį pavyzdį – bandžiau įkalbinti savo klientus iš privačios aviacijos apsvarstyti Lietuvą kaip šalį, galinčią patenkinti jų IT poreikius. Ne kartą susidūriau su požiūriu, kad nepaisant puikių kompetencijų, jie nesiryžta čia investuoti, nes, jų žodžiais, šalyje yra aukštas korupcijos lygis“, - interviu DELFI sakė Toronte gyvenantis lietuvis.
Liepą į Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF) atvyksiantis S. Kuliavas laikosi nuomonės, kad siekdama pritraukti investicijų Lietuva turi susitelkti ir griauti stereotipus.
„Tai rodo, kad dabartinių pastangų nepakanka. Turime surasti daugiau būdų parodyti, kad senojo mentaliteto atstovus keičia jauni, drąsiai mąstantys žmonės. Būtent jų dėka Lietuva ir yra puiki šalis verslui“, - kalbėjo vadovaujančias pareigas užimantis 34-ejų pašnekovas.
O šalies ateitis pasikeis, kai jos lyderiais taps atviri jauni žmonės.
Taip pat, jo nuomone, reikia sudaryti galimybes užsienyje studijuojančiam jaunimui atlikti praktiką, kuri leistų susipažinti su šalies darbo rinka.
Lietuvos rinkodaros priemonė yra aiški
Dar viena sritis, galinti padėti į Lietuvą pritraukti investicijų, yra krepšinis.
„Niekam ne paslaptis, kad pasaulyje Lietuva yra žinoma kaip krepšinio šalis: ji rengia aukščiausio kalibro žaidėjus, trenerius, turi ištikimiausius sirgalius. Daugeliu atvejų tai krepšinio pasaulyje kelia baltą pavydą. Po Europos čempionato Lietuva gali girtis fantastiškomis arenomis. Mano nuomone, jomis reikia nuolat girtis ir tai išnaudoti“, - kalbėjo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, šaliai, kuri pasaulyje žinoma kaip krepšinio šalis, geriausias rinkodaros sprendimas yra rengti krepšinio varžybas ir pasirūpinti tuo, kad pasaulis apie tai sužinotų.
„Krepšinis mano gyvenimo dalimi tapo tą pačią dieną, kai tėvai mane nusivedė į Toronto „Aušros“ krepšinio klubo treniruotę, kuri vykdavo mūsų bažnyčios rūsyje. Man tada buvo ketveri ar penkeri. Kai pradėjau žaisti krepšinį, tai nebuvo populiari sporto šaka Kanadoje ar Toronte. Tuo metu visi norėjo žaisti ledo ritulį. Tačiau mes, lietuviai, krepšinį visuomet laikėme savo kultūros dalimi. Kai buvau jaunas, visuomet stengiausi dėvėti 11 numeriu pažymėtus marškinėlius, kad pagerbčiau Kanados lietuvį Leoną Rautinį, kuris žaidė NBA“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis pripažino, kad atsiradus progai ir galimybėms, mielai labiau įsitrauktų į krepšinio verslą.
Anglų kalbą namuose draudė
Kanadoje gimęs S. Kuliavas puikiai kalba lietuviškai ir aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje.
Visi S. Kuliavo seneliai, bėgdami nuo sovietinės okupacijos, iš Lietuvos pasitraukė Antrojo pasaulinio karo metais. Senelis iš tėvo pusės buvo aktyvus lietuvių bendruomenės Didžiojoje Britanijoje narys, vienu metu jai vadovavo. Pašnekovo tėvai susipažino JAV vykusioje lietuvių jaunimo stovykloje.
„Mano senelis yra parašęs knygą apie Lietuvą: vaikystę, karą, bėgimą iš gimtosios šalies. Jam gulint mirties patale paprašiau leisti išvesti šią knygą į anglų kalbą, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ir suprastų, ką turėjo patirti tos kartos išeiviai. Senelis davė sutikimą. Taigi radęs laisvą minutę sėdu prie kompiuterio ir verčiu“, - pasakojo iš abiejų senelių Stasio vardą paveldėjęs lietuvis.
S. Kuliavas pirmiausiai išmoko kalbėti lietuviškai, o tik po to angliškai. „Mes tarpusavyje kalbėjome tik lietuviškai, o anglų kalba namuose buvo uždrausta. Anglų kalbą išmokau žaisdamas su draugais ir žiūrėdamas televiziją“, - pripažino pašnekovas, lankęs lietuvių darželį, o po to prancūzų mokyklą.
Emigracija – būdas pažinti save
Savo lietuvius tėvus jis laiko vienu iš jo profesinės sėkmės pamatų.
„Į savo tėvus žiūriu kaip į nepaprastus pavyzdžius, kurie mane mokė atkakliai ir sąžiningai dirbti. Nuo mažens turėjau įvairius verslus. Pirmąją įmonę įsteigiau būdamas dešimties ar vienuolikos. Tuo metu kolekcionavau krepšinio ir beisbolo korteles, taigi norėdamas jų įsigyti pigiau, įsteigiau įmonę ir gavau licenciją didmeninei prekybai. Tėvai visada mane rėmė, išmokė apskaičiuoti riziką, bendrauti su įvairiais žmonėmis“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis nedramatizuoja to, kad iš Lietuvos sparčiai emigruoja gyventojai.
„Aš pats studijavau užsienyje ir tai rekomenduočiau kiekvienam, nes tai yra galimybė pažinti skirtingas kultūras, mokymo metodus, darbo būdus. Tai yra geriausias būdas atrasti ir pažinti save. Klysta manantys, kad tai galima padaryti visą gyvenimą gyvenant vienoje vietoje“, - pabrėžė S. Kuliavas.
Pašnekovas skaitys pranešimą šeštajame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje, kuris šiemet organizuojamas liepos 7 d. Šį kartą renginys kvies diskutuoti verslo ir ekonomikos bei švietimo politikos klausimais.
