Palangą Jelenos šeima atrado 2003 metais, o po kurio laiko pradėjo galvoti apie nuosavo būsto įsigijimą čia.
„Kai pirmą kartą atvažiavau ilsėtis į Palangą, buvau po sunkios ligos. Gydytojai tada uždraudė man važinėti į karštas šalis, kur įprastai mėgsta važinėti Rusijos gyventojai. Čia atvažiavau visiškai atsitiktinai, iki tol man tai nebuvo atėję į galvą. Ir štai ant tokio emocinio pakilimo, kai viskas, kas baisu, liko praeityje, mes pradėjome važinėti į Palangą reguliariai – ir žiemą, ir vasarą. Mums čia patiko, ypač čia gerai atvažiavus iš Maskvos – tai tyla, ramybė, jūra…“ – interviu DELFI pasakoja Jelena.
Pasak jos, 2010 metais ji su vyru nusipirko namą. Namo paieška ir sutarties įforminimu užsiėmė viena Palangos nekilnojamo turto agentūra, su kurios savininkės šeima ir toliau palaiko draugiškus santykius.
„Ši agentūra dirbo nuo 1995 metų tuo pačiu pavadinimu – „Princas“. O kai mes čia įsigijome namą, man kilo noras praleisti čia daugiau laiko, nei galėčiau su viza. Be to, Maskvoje daug metų dirbau finansų direktore reklamos agentūroje ir kažkuriuo momentu man kilo noras išbandyti kažką visiškai kitą. Ir kai nekilnojamo turto agentūros savininkė pasiūlė mums jį įsigyti, mes susimąstėme. 2013 metų pabaigoje mes jį nusipirkome, o kitą dieną aš gavau laikiną leidimą gyventi, žinoma, dar pagal senąsias taisykles“, – pasakoja Jelena.
Mes galėtume nusipirkti Palangoje didelį viešbutį, bet...
DELFI primena, kad nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo 45-ojo įstatymo straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos iš užsieniečių reikalaujama ne vien tik užsiimti verslu Lietuvoje, tai yra įsteigti arba įsigyti įmonę, kaip tai buvo anksčiau.
Nuo šiol verslininkas turi sukurti tris pilno etato darbo vietas Lietuvos piliečiams arba nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams.
„Mes svarstėme apie nekilnojamo turto pardavinėjimą Rusijos rinkoje, nes tuo metu rusai labai domėjosi nekilnojamu turtu Lietuvoje. O kadangi mes turėjome reklamos verslą, tai galėjome savo resursus panaudoti reklamai. Tačiau pablogėjus politinei ir ekonominei situacijai Rusijoje, susidomėjimas nekilnojamo turto pirkimu čia krito, ir mes buvome priversti persiorientuoti“, – pasakoja rusė.
Tada šeima nusprendė užsiimti apartamentų nuoma ir tam įsigijo tris butus.
„2014 metais užsiėmiau jų apdaila, o 2015 metų vasarą pradėjau apartamentus nuomoti. Kadangi tai buvo mano pirmasis sezonas ir aš dar nežinojau, kaip viskas klostysis, visą svečių priėmimo ir apartamentų priežiūros darbą atlikau pati. Ir aš turiu pasakyti, kad trys butai – tai ne tokios jau didelės apimtys, kad samdytum darbuotojus, daugiausia man reiktų vienos valytojos.
Per sezoną uždirbau visai padorius pinigus, tačiau supratau, kad negaliu jų išleisti verslo plėtojimui, nes turėjau palikti juos kaip rezervą trijų darbuotojų išlaikymui, kuriuos buvau priversta priimti į darbą, kad 2016 metų kovą būtų pratęstas laikinas leidimas gyventi“, – kalba Jelena.
Pasak moters, priimtos įstatymo pataisos pablogino ne tik pretenduojančiųjų į laikiną leidimą gyventi, bet ir tų, kurie jį jau turėjo, teisinę padėtį, tai yra, buvo pažeistas vienas iš Europos demokratinių laimėjimų – teisės aktų nuspėjamumo principas.
Be to, įsitikinusi Jelena, pažeistas lygių konkurencinių galimybių visiems principas.
„Juk reikalavimas turėti tris darbuotojus didina mūsų prekių ir paslaugų savikainą, lyginant su vietos verslininkais“, – konstatuoja verslininkė.
Ji remiasi vidaus reikalų viceministro žodžiais, kuris Seime vykusiame migracijos reikalų komiteto posėdyje sakė, kad „kai kurias įstatymo vietas mes sugriežtinsime, nes, pavyzdžiui, lavašų su mėsa gamybos įmonė turi septynis valdybos narius ir penkiolika stebėtojų“.
„Dėl pasisakymo „mes nenorime čia smulkaus verslo, tokio kaip lavašų su mėsa kioskai“. Mes, pavyzdžiui, galėtume nusipirkti Palangoje didelį viešbutį, tačiau jį žiemai vistiek reiktų uždaryti ir atleisti darbuotojus.
O vasarą ir dešimt darbuotojų galima priimti į darbą. Kitaip tariant, netiesiogiai šios pataisos tuo pačiu yra draudimas bet kokiam verslui, susijusiam su sezoniškumu. Palanga – tai kurortas, ir bet kuris verslas čia sezoninis. Nuo rugsėjo visi čia atleidžia darbuotojus. Kiekviena vasara čia neprognozuojama, ir visiškai neaišku, ar aš uždirbsiu iš jų“, – skėsčioja rankomis Jelena.
Politinio nedraugiškumo nejaučia
Dabar Jelena užsiima tik apartamentų nuoma ir konstatuoja, kad praėjusiame sezone rusų buvo nedaug.
„Juk anksčiau mes visi važiavome į Lietuvą, nes tai buvo santykinai nebrangu, lyginant su likusia Europa, ir daugeliui pasiekiama. Daugelis atvažiuodavo automobiliais ir tai buvo labai patogu. O dabar, įvedus eurą, kainos išaugo. Ir Rusijos gyventojų pajamos sumažėjo. Lyginant su 2012-2013 metais, sumažėjo rusų antplūdis, tai pastebima ir Palangoje“, – kalba verslininkė.
„Tačiau pernai metais buvo daug baltarusių, bent jau pas mane. Ir lietuvių buvo, buvo lietuviai iš Norvegijos, kurie atvažiuoja aplankyti giminaičių ir užvažiuoja į Palangą pailsėti. Ir lenkai buvo. Tačiau pernykštis sezonas leido man uždirbti trijų žmonių išlaikymui, tačiau ne daugiau“, – konstatuoja verslininkė.
Kalbant apie lūkesčius kitų metų sezonui, Jelena pajuokavo: „Baimingai žiūri į dangų, koks bus oras“.
„Taip, aš turiu rezervą, net jeigu šis sezonas nebus sėkmingas. Galvoju, kad didelę pelno dalį išleisiu darbuotojų išlaikymui žiemą. Turbūt aš būsiu vienintele, užsiimančia nuoma Palangoje, kuri pasiliks žiemą darbuotojus pilnu etatu, – liūdnai juokauja Jelena. – Kalbant apie nekilnojamo turto pardavimus, kadangi mes daugiausia viltis dėjome į Rusijos rinką, tai šiandien aš tuo net neužsiimu, nes suprantu, kad tai mažai tikėtina. Ir šią kryptį mes kol kas pamiršome. Kalbėjausi su kolegomis šia tema pernai metais ir visi kalba, kad pirkėjų iš Rusijos labai sumažėjo“, – pažymi Jelena.
Pasak pašnekovės, kurortinio Lietuvos miesto gyventojai ir pareigūnai rusų verslininkus vertina geranoriškai.
„Kitų problemų nėra. Mes čia tiek metų, ir visos tos baisios istorijos, kad su rusais blogai elgiamasi, kad iš principo su tavimi nebus kalbama rusų kalba – aš su tuo per trylika metų nė karto nesusidūriau. Nebent išskyrus jaunimą, kurie iš esmės nemoka rusų kalbos, tačiau vistiek stengiasi tau kažkaip padėti. Netgi prisimenu, viena mergaitė „Google“ vertė, kad ji iš labai mažo kaimo ir todėl nemoka rusų kalbos. Aš nė karto čia nesusidūriau su politinio nedraugiškumo apraiškomis. Be to, po Maskvos Palangoje apskritai atrodo lengva. Ir dokumentų įforminimas, bet kokie kontaktai su Mokesčių inspekcija, Registrų centru, čia viskas paprasta“, – tikina Jelena.
Sezono atidarymas praėjo vangiai
Sezono atidarymas Palangoje įvyko gegužės 21 dieną. Palangos verslininkai pasiruošė šiam įvykiui – dirbo visos kavinės ir restoranai, netgi tie, kurie dirba tik vasarą. Tačiau jų laukė nusivylimas, nes žmonių buvo mažai. Kai kurios kavinės kvietė į muzikinius vakarus, tačiau lankytojų ir tai nepritraukė.
„Akivaizdu, žmonės nepasiruošę leisti pinigų. Dabar jau aišku, kad jie atvažiavo tik į nemokamus koncertus ir pasigrožėti fejerverku“, – įsitikinusi vietos verslininkė.
Tuo tarpu viešbučio ir kavinės „Feliksas“ savininkas Tadas Domarkas anksčiau interviu DELFI sakė, kad pas jį kainų šuolis nenumatytas.
„Kaip ir kiekvienais metais vasaros sezono pradžioje kainos bus šiek tiek didesnės. Tačiau nedaugi. Kodėl? Kiekvienas verslininkas skaičiuoja, kas jam geriau. Aš manau, kad geriausia – išsaugoti pusiausvyrą. Aš negaliu pakelti kainų tiek, kad neliktų klientų. O juos mes branginame, todėl turime nuolatinių, – pasakojo verslininkas. – Galbūt aš pasirodysiu „balta varna“, tačiau pas mus ateinantys žmonės domisi, kodėl taip pigu. Pavyzdžiui, sriuba kavinėje kainuoja vos 1 eurą, o antras patiekalas – nuo 2,5 iki 3 eurų. Jeigu sulyginsime šias kainas su kainomis kituose miestuose, tai tikrai pigu“.
