Anglijos banko pinigų politikos komitetas savo sprendimą turėtų paskelbti ketvirtadienį, kuomet bus paskelbti naujausi duomenys apie infliaciją ir ūkio augimo perspektyvas. Paskutinį kartą sprendimą sumažinti palūkanų normas šalies centrinis bankas priėmė 2009 m. kovą. Nuo tada jos siekia 0,5 proc.
Iš karto po referendumo rezultatų pinigų politikos komitetas atsisakė sumažinti rekordiškai žemas palūkanų normas, tačiau, prastėjant ekonomikos prognozėms, kitos išeities gali ir nebūti. Naujausios Anglijos banko sudarytos ekonomikos augimo prognozės gali būti kaip niekada prastos. Gegužę paskelbus infliacijos rodiklius, banko ekonomikos prognozėje žadėtas 2,3 proc. BVP augimas, tačiau, daugelio ekonomistų nuomone, naujausios prognozės nesieks 1 proc. augimo.
Anglijos banko pinigų politikos komitetas savo sprendimą paskelbs praėjus dviem savaitėms po to, kai paaiškėjo, jog po „Brexit“ smuko šalies gyventojų ir verslo pasitikėjimas ir sulėtėjo ekonominė veikla. Sumažinus palūkanų normas būtų duotas akstinas šlubuojančiai būsto rinkai, nes sumažėtų hipotekos kainos. Taip pat pagerėtų verslo nuotaikos ir bendrovės toliau skirtų investicijas, nepaisydamos ekonomikoje sklandančio netikrumo. Galop bankas gali imtis ne tik palūkanų normų mažinimo, bet ir drastiškesnių priemonių – didinti grynųjų pinigų kiekį ir pristatyti naujas skolinimo programas.
Nors kai kurie analitikai ir teigia, kad palūkanų normas mažinti dar per anksti, manoma, kad Anglijos bankas nesiruošia laukti ir palūkanų normos bus sumažintos iki 0,25 proc.
