„Gedimino pr. buvo daug restoranų ir kavinių, su jais reikėjo konkuruoti, todėl man kilo mintis neapskaityti dalies pajamų, tiesiog įmušant ne visą pinigų sumą į fiskalinį aparatą“, – prisipažino dabar jau buvusi sostinės Gedimino pr. esančios „Mambo“ picerijos direktorė Skaistė Verbickaitė.

Toks prisipažinimas šiuo metu vienoje Norvegiško kapitalo bendrovėje dirbančiai 32 metų S. Verbickaitei padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės – sostinės teismas sutiko jai nutraukti bylą, susitaikius su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

Tokiam susitaikymui pritarė ir baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, ir VMI atstovė – S. Verbickaitė valstybei atlygino padarytą žalą.

Buvusi picerijos vadovė buvo kaltinama organizavusi apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei neteisingų duomenų apie bendrovės „Mambo Gedimino“ pajamas pateikimu VMI. Dėl padarytų pažeidimų VMI negalėjo iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad bendrovė išvengė daugiau kaip 18 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą, kai nuo 2009-ųjų kovo 27-osios iki rugpjūčio 31-osios į „Mambo Gedimino“ buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta daugiau kaip 113 tūkst. Lt apmokestinamųjų pajamų.

Paaiškėjo, kad picerijoje klientams tariamai buvo taikomos 50 arba 90 proc. nuolaida, nors lankytojai iš tikrųjų sumokėdavo visą užsakymo sumą.

Dabar jau buvusi picerijos direktorė prisipažino kalta dėl jai inkriminuotų finansinių nusikaltimų. Maždaug 30 žmonių kolektyvui vadovavusi S. Verbickaitė nurodė, kad vadovaujančias pareigas akcininko sprendimu užėmė pirmą kartą – anksčiau dirbo tik padavėja.

„2009 m. Gedimino pr. buvo daug restoranų ir kavinių, su jais reikėjo konkuruoti, todėl man kilo mintis neapskaityti dalies pajamų, tiesiog įmušant ne visą pinigų sumą į fiskalinį aparatą, – teisme pasakojo S. Verbickaitė. – Klientui duodavome tik išrašytą sąskaitą, jis mokėjo sumą be nuolaidos, o į kasos aparatą įmušdavome sumą jau su pritaikyta nuolaida. Skirtumas tarp šių sumų galėjo būti apie 50 proc., tačiau tai buvo daroma ne su kiekvienu klientu, nes taip pat galiojo nuolaidų kortelių sistema, be to, kai kurie klientai ateidavo su nuolaidų kuponais. Fiktyvi nuolaida buvo pritaikoma tiems klientams, kurie neturėjo nuolaidų kortelių“.

Picerijos vadovė teigė, kad tais atvejais, kai klientas atsiskaitydavo grynais pinigais, taip pat kartais būdavo pritaikoma fiktyvi nuolaida.

„Jei žmogus, gavęs sąskaitą, neprašydavo fiskalinio čekio, tuomet taip pat būdavo pritaikoma fiktyvi nuolaida“, – S. Verbickaitė prisipažino, kad tokia praktika buvo taikoma maždaug 2-3 mėnesius, kol bendrovėje VMI darbuotojai atliko patikrinimą.

„Už neapskaitytus pinigus pirkau maisto produktus turguje – kad tik būtų pigiau gaminti maistą ir konkuruoti rinkoje“, – tikino ji.

Kaltinamoji teisme taip pat teisinosi, kad apie duomenų klastojimą bendrovės buhalterinius duomenis tvarkiusi finansininkė nieko nežinojo. „Žalą atlyginau VMI iš savo lėšų“, – nurodė S. Verbickaitė.

Dėl finansinių machinacijų šiuo metu yra teisiamas ir maitinimo įstaigų tinklą „Mambo pica“ valdančios bendrovės akcininkas Arvydas Povilaika. Prokurorai nustatė, kad siekdamas išvengti milijoninės prievolės valstybei, jis visą turtą perleido naujai įkurtoms įmonėms, o valstybei įsiskolinusios bendrovės „Ultra pramogos“ akcijas už litą pardavė Rusijos piliečiui.

Šioje byloje VMI ir „Sodra“ yra pareiškusi 1,5 mln. Lt ieškinius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (150)