Praėjusį mėnesį Statistikos departamentas pranešė, kad jau septintą mėnesį iš eilės pastebimai auga maisto produktų kainos. Per mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos. Per mėnesį pigo tik ryšių paslaugos (0,5 proc.). Vartojimo prekių kainos padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 0,2 proc.
Didžiausią įtaką mėnesiniam maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 2,6 proc. pabrangęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,2 proc. – žuvys ir jų produktai, 0,9 proc. – duona ir grūdų produktai, 2,1 proc. – daržovės ir bulvės, 2,9 proc. – sviestas, aliejus ir riebalai, 2 proc. – cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai, 1,7 proc. atpigę vaisiai ir uogos.
Drabužių ir avalynės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų pavasario sezono kolekcijų pasirodymo 5,4 proc. padidėjusios drabužių ir 4,3 proc. – avalynės kainos.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 3,9 proc. pabrangęs benzinas, 5,2 proc. – dyzeliniai degalai ir 3,7 proc. atpigusios suskystintos automobilinės dujos.
Metinė infliacija sudarė 3,8 proc. Vartojimo prekės per metus pabrango 4,9 proc., paslaugos – 0,2 proc.
Maisto kainos augs ir toliau
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, kad išoriniai veiksniai – brangstantys energetiniai ir maisto produktai – išliks pagrindinės infliacinių procesų varomosios jėgos ir ateityje.
Pasak analitikės, nors, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pasaulinis maisto kainų indeksas po ilgalaikio rekordinio augimo per mėnesį sumažėjo 2,9 proc., vargu ar tai galima laikyti stabilia tendencija, nes pastarąjį mažėjimą galėjo lemti įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Japonijoje, o jų poveikis – iš esmės trumpalaikis.
„Vertinant fundamentalių veiksnių įtaką, maisto produktai Lietuvos rinkoje gali brangti ir toliau. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pasaulinių maisto kainų didėjimas ar mažėjimas Lietuvoje vėluoja. Riziką didina ir kylanti naftos kaina. Geopolitinė rizika išlieka aukšta, o tai neigiamai veikia lūkesčius dėl naftos pasiūlos augimo“, – banko pranešime skelbia analitikė.
Namų ūkiai – prislėgti
2010-aisiais maisto produktai labiausiai brango Estijoje (10,4 proc.), tačiau maistas vis dar brangiausiai kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maisto produktai pernai taip pat brango, šiuo metu čia maistas apskritai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Didėjančios maisto kainos – vienas iš veiksnių, didinančių infliaciją Baltijos šalyse ir turinčių neigiamą įtaką namų ūkių perkamajai galiai, pabrėžia SEB banko ekspertai, pristatydami Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šiuo metu namų ūkius labiausiai jaudina galimas kainų augimas. „Remiantis vartotojų apklausų duomenims, Lietuvos namų ūkių nerimas dėl kainų didėjimo yra didžiausias iš visų trijų Baltijos šalių. Jautrumas maisto produktų, kaip ir visų kitų būtiniausių prekių, kainoms – išties didelis. Atsiradęs nerimas pagrįstas tuo, kad pačių populiariausių maisto prekių, pavyzdžiui, duonos, pieno produktų, kainos jau kurį laiką didėja“, – tvirtina šeimos finansų ekspertė.
SEB banko atstovų teigimu, pagal šalių pateiktus statistinius duomenis Lietuvos gyventojai daugiau negu kaimynai išleidžia duonai ir grūdų produktams, mėsai ir žuvims, nors šios prekės mūsų šalyje kainuoja pigiau. Latvijos gyventojai daugiausia išleidžia vaisiams ir daržovėms (jų kainos praėjusiais metais pakilo 16–20 proc.), estai – pienui, kiaušiniams, sūriui (šių produktų kainos ūgtelėjo daugiau kaip 16 proc.) bei saldumynams. Pasak J. Varanauskienės, didėjančios kainos verčia visų trijų Baltijos šalių gyventojus peržiūrėti savo įprastą mitybos racioną.
Brangsta būtiniausios prekės
Išaugęs maisto produktų poreikis besivystančiose šalyse ir nepalankios klimato sąlygos lėmė maisto produktų trūkumą pasaulyje bei didėjančias maisto kainas. Vasarį Jungtinių Tautų maisto kainų rodiklis didėjo aštuonis mėnesius iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1990-ųjų sausio.
Estijoje maisto produktų dalis sudaro apie ketvirtį viso vartojimo krepšelio, o maisto kainos yra 10 proc. didesnės nei prieš metus. SEB banko Estijoje ekonomisto Hardo Pajulos teigimu, Žaliavų tyrimo biuro duomenys rodo, kad pasaulinių maisto kainų rodiklis šių metų kovą pakilo 47 proc. ir tai yra didžiausias kilimas per pastaruosius 36 metus. „Tokie šio rodiklio pokyčiai rodo, kad augimas gali tęstis ir toliau“, – konstatuoja H. Pajula.
„Augančios maisto kainos – viena iš namų ūkių gerovės blogėjimo priežasčių. Būtiniausių produktų ir paslaugų kainos per metus padidėjo labai akivaizdžiai. Namų ūkiai Latvijoje išleido iki 23,6 proc. pajamų maistui, 16,3 proc. – namų reikmėms, 13,3 proc. – transportui. Iš viso šioms trims didelėms išlaidų grupėms skirta daugiau kaip pusė – 53,2 proc. – visų pajamų. Šiais metais augančios maisto ir būsto kainos bus vienas aktualiausių klausimų, su kuriuo susidurs Latvijos namų ūkiai“, – teigia SEB banko Latvijoje socialinės ekonomikos ekspertas Edmundas Rudzytis.
Visose trijose Baltijos šalyse galvą kelia ir infliacija, „suvalgysianti“ numatomą šiokį tokį atlyginimų augimą. Latvijoje ir Estijoje infliacija gali viršyti 4 proc., Lietuvoje prognozuojama 3,4–3,8 proc. infliacija. Tačiau Estijos ekonomika augs sparčiausiai iš visų Baltijos šalių. Lietuvos ekonomiką ekspertai laiko atspariausia, ir šis atsparumas yra glaudžiai susijęs su mūsų atsparumu išgyventi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.