Maisto kainos Lietuvoje galėtų augti tuo atveju, jei prekybininkai arba gamintojai ilgai dirbtų nuostolingai, tačiau jokio kito pagrindo kainų šuoliui nėra.
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip sako LRT.lt kalbinti ekonomistai Rokas Grajauskas ir Romas Lazutka, komentuodami „Norfa“ įmonių grupės akcininko Dainiaus Dundulio pasisakymą, esą maistas Lietuvoje bet kuriuo metu gali labai stipriai brangti.

„Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas D. Dundulis interviu „Verslo žinioms“ teigė, esą šiuo metu maisto prekių kainos dar nėra padidėjusios, bet spyruoklė suspausta tiek, kad gali šauti bet kuriuo metu.

„Maistas gali labai stipriai brangti, nes vietos gamintojai yra labai stipriai susispaudę. Gamintojai norės dirbti nenuostolingai. Žinau daug gamintojų, kurie šiuo metu dirba „ant nulio“ arba į minusą“, – kalbėjo jis.

Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas sako, kad tokios tendencijos maisto gamybos sektoriuje nematyti, su tuo gali susidurti nebent keli atskiri gamintojai.

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Vertinant mūsų maisto sektoriaus gamintojų pelningumą, nepasakyčiau, kad yra tokia tendencija. Turėjome tendenciją ankstesniais metais, kai žemės ūkio sektorius, ypač pieno gamintojai dirbo nuostolingai, bet ta situacija jau yra pasikeitusi, todėl ir pieno supirkimo bei galutinio produkto kainos yra išaugusios.

Tiesa, pieno sektorius buvo išskirtinis, visi kiti dirbo pakankamai pelningai, o pelnas pastaruoju metu yra išaugęs. Daugiausiai dėl pienininkų situacijos 2015 metais kritęs maisto gamybos sektoriaus pelningumas pernai buvo rekordinis, šiemet vėl matoma augimo tendencija“, – pažymi jis.

Kainos ir taip per didelės, palyginti su perkamąja galia

R. Grajauskas sako sutinkantis nebent su tuo, kad, kaip kalbėjo D. Dundulis, šiuo metu maisto prekių kainos nėra padidėjusios.

„Sutikčiau, kad šiuo metu milžiniško kainų augimo nėra, bent jau statistiškai to nematome. Net ir įvedus eurą 2015–2016 metais buvo stebimas neigiamas pagrindinių maisto prekių kategorijų (pieno, mėsos) kainų augimas.

Pieno produktų kainos augti gana stipriai nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pabaigos, kada ėmė didėti ir pieno supirkimo kainos. Tačiau palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, daržovių, vaisių kainos yra sumažėjusios. Tai daugiausia lemia didmeninė kaina, klimato veiksniai“, – sako R. Grajauskas.

Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad maisto kainos Lietuvoje, palyginti su mūsų perkamąja galia, yra aukštos. Jos sudaro apie 75 proc. ES vidurkio, kai tuo metu atlyginimai, perkamoji galia yra mažesnė.

„Dėl to kažkokių vidinių maisto kainų augimo šaltinių aš tikrai nematyčiau: turi iš esmės keistis perkamoji galia, o tai – mažai tikėtina. Kita vertus, kai šiandieną kalbame apie pieno, mėsos, grūdų kainas, jos visos priklauso nuo svyravimų Europoje ir pasaulyje, kurie kainų šuolio taip pat nerodo.

Kita vertus, šalia mūsų – Lenkija, kurioje dėl valiutų svyravimo masto ekonomijos kainos yra žemesnės, ir mūsų prekybininkai dalį pajamų praranda todėl, kad mūsų gyventojai perka Lenkijoje. Taigi, kalbėti apie augimą šiame kontekste būtų sudėtinga“, – kalba R. Grajauskas.

Lenkijos centrinis statistikos biuras skelbia stebinančius skaičius: lietuviai Lenkijoje lankosi vis dažniau, o 2016 metais čia išleido 1,38 mlrd. zlotų (apie 330 mln. eurų). Ši suma, palyginti su 2015 metais, yra 3,7 proc. didesnė.

Pelnai netenkina gamybininkų ar prekybininkų?

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas R. Lazutka, kaip ir ekonomistas R. Grajauskas, sako, kad maisto gamybos sektoriaus rūpesčių dėl pelnų negirdėti, tačiau galbūt jų pelnai maži dėl didelio prekybininkų apetito.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

„Augti kainos galėtų tuo atveju, jei prekybos centrai arba gamintojai, tiekėjai ilgai dirbtų nuostolingai ir tų nuostolių nebegalėtų pakelti, bet kad kas nors – ar gamybos, ar prekybos sektorius – dirbtų nuostolingai, negirdėjau.

Gamintojų kainos iš tiesų gali būti nedidelės ir jų pelnai maži arba ant ribos, bet šioje situacijoje įtariamieji dažnai yra pardavėjai.

Kadangi mažmeninė prekyba yra koncentruota, prekybos centrų nedaug ir jie stambūs, o gamintojai smulkesni, gali būti, kad tiesiog gamintojai pelnų negauna, bet pelnus susikrauna prekybos centrai. Tai kaip tik prekybos centrai ir gali būti kaltininkai, kodėl gamintojai tų pelnų negauna“, – kalba R. Lazutka.

Pasak R. Lazutkos, jei iš tiesų brangtų būtiniausi maisto produktai, žmonės būtų linkę atsisakyti kitų dalykų ir juos vis tiek pirktų, galbūt imtų pirkti pigesnius.

Tačiau, pasak ekonomisto, kaip tik prekybininkai galėtų tai suvaldyti, atsiveždami pigesnius produktus iš, pavyzdžiui, kaimynės Lenkijos.

„Prekybos centrams nėra didelio skirtumo, ar produktus atsivežti iš Telšių, ar iš Balstogės, tai nežinau, kokios čia yra problemos. Ar čia gąsdinimas, ar pasiteisinimas nesitikėti, kad kainos nemažės, kai priekaištaujama, kad kainos yra didelės“ – svarsto R. Lazutka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Britų bankai šiemet uždarys rekordinį skaičių filialų

Išlaidas mažinantys bei vis daugiau operacijų į internetinę erdvę keliantys Didžiosios...

Pasitraukė Lietuvos pašto valdyba (1)

Šiandien atsistatydino AB Lietuvos pašto valdyba. Valstybei nuosavybės teise priklausančių AB...

D. Trumpas perspėja: gali nutraukti NAFTA sutartį (1)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo apie galimybę nutraukti Šiaurės Amerikos laisvosios...

Euras svaro atžvilgiu pakilo iki 8 metų maksimumo (5)

Išsiskiriančios euro zonos bei Didžiosios Britanijos ekonominės perspektyvos trečiadienį eurą...

Vyriausybė nusprendė žemės ūkio atašė perkelti iš Rusijos į Japoniją (4)

Vyriausybė trečiadienį nusprendė žemės ūkio atašė pareigas perkelti iš Rusijos į Japoniją....

Top naujienos

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (42)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

T. Janonis. „Valstiečiai“, apsidairykite, kas vyksta jums už nugaros (10)

Valdantiesiems šokinėjant iš laimės, kad pavyko pradėti urėdijų reformą, urėdai laiko...

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (451)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje priblokšti: gavo įspėjimą apie deportaciją (18)

Aukštas pareigas užimanti Londono Queen Mary universiteto istorikė Dr. Eva Johanna Holmberg...

Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė (23)

Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (156)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Kelionių planuotojai įspėja apie esminius „Wizzair“ pasikeitimus (21)

Pigių skrydžių bendrovei „ Wizzair “ nuo rugpjūčio 15 d. pakeitus savo taisykles, vien tik...

Kirpėjos verdiktas: po atostogų neprižiūrėtus plaukus teks nurėžti

Maloniai šildanti saulė , plaukus kedenantis lengvas vėjas, maudynės atviruose vandens...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (75)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Plagiato skandalas: J. Statkevičius prašo visuomenės padėti rasti iš jo vardo uždirbančius sukčius (19)

Dizaineris Juozas Statkevičius jau kelias savaites bando išsiaiškinti sukčius, besikraunančius...