Lietuvoje jau atkreiptas dėmesys į itin opią problemą – emigrantų paliktus vaikus. Tačiau dideli emigracijos mastai ir greiti senėjimo tempai neišvengiamai užprogramuoja ir dar vieną dilemą, kuri lieka nutylėta: Lietuvoje lieka senyvo amžiaus tėvai, kuriems jau gali prireikti priežiūros. Įdomu, ką Lietuvos gyventojai mano apie suaugusių vaikų emigraciją, paliekančią pagyvenusius tėvus tvarkytis vienus ir kokios priežiūros norėtų patys tėvai?
© DELFI / Tomas Vinickas

Būtent į šiuos klausimus bandėme atsakyti pasitelkdami sociologinį tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1016 Lietuvos gyventojų bei 305 vyresnio amžiaus (60 ir vyresnių) tėvų, turinčių bent vieną emigravusį suaugusį vaiką (plačiau apie tyrimą – straipsnio gale).

Trečdalis tėvų turi užsienyje gyvenančių suaugusių vaikų

Kaip rodo tyrimas, Lietuvoje yra 28,8 proc. tėvų, kurių suaugę vaikai gyvena užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius. Beveik pusė (49,4 proc.) visų tėvų, turinčių emigravusių vaikų, yra vyresnio amžiaus – 60 metų ir vyresni. Suprantama, kuo vyresni tėvai, tuo silpnesnė sveikata ir didesni priežiūros poreikiai. Tyrimas parodė, kad iš visų tėvų, kurių vaikai emigravę, kol kas nuolatinė pagalba reikalinga tik labai mažai daliai – 7,7 proc. Tačiau šis skaičius tik dalinai atsipindi priežiūros poreikius, kadangi apklausa vyko respondentų namuose. Tad į ją nepateko tėvai, kuriems jau reikia rimtesnės priežiūros – senelių namuose ar ligoninėse esantys žmonės. Pavyzdžiui, paklausus, ar respondentų artimiausioje aplinkoje yra vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar kito pobūdžio pagalba, o jų vaikai gyvena užsienyje, teigiamai atsakė jau gerokai didesnė respondentų dalis – 22,8 proc.

Nepaisant to, jog tik maža dalis emigravusių vaikų turinčių tėvų teigia, jog jiems reikalinga nuolatinė pagalba, atlikus kitą tyrimą, kuriame apklausti tik pagyvenę tėvai, paaiškėjo, kad net trečdaliui praverstų pagalba atliekant įvairius darbus. Dažniausiai pagalbos prisireikia atliekant fizinės jėgos reikalaujančius darbus – dirbant sode, prižiūrint gyvulius ar tvarkant aplinką šalia namo (24,6 proc.), tvarkant namus (15,7 proc.) ir apsiperkant (12,1 proc.). Atliekant kitus mažiau jėgų atimančius darbus, tokius kaip kasdienė asmens priežiūra, naudojantis telefonu ar vedant pinigų apskaitą, geriant ir atrenkant vaistus, pagalba būtų reikalinga tik nedidelei apklaustųjų daliai. Šie rezultatai, vėlgi gali būti susiję su tuo, kad apklausa vyko respondentų namuose, taigi su tokiais tėvais, kurie dar patys susitvarko su kasdieniais darbais.

Gyventojų požiūris į suaugusių vaikų migraciją – palankus

Kitų šalių tyrimai rodo, kad nepaisant šeimos narių „išsibarstymo“ po kelias šalis, šiuolaikinių technologijų dėka atstumai yra nesunkiai įveikiami – tėvai ir suaugę vaikai rūpinasi vieni kitais. Žinoma, šis rūpestis yra kitokio pobūdžio nei gyvenant šalimais. Tenka pripažinti, kad emigravusių vaikų galimybės rūpinti savo gimdytojais „čia ir dabar“ yra gerokai mažesnės. Gyventojų (visų amžiaus grupių) klausta, ar jie pateisina tokią situaciją, kai vyresnio amžiaus tėvams reikalinga priežiūra, o jų vaikai gyvena užsienyje. Net pusė (53,3 proc.) apklausos dalyvių tokią situaciją pateisina, trečdalis nepateisina ir mažiausia dalis (16,6 proc.) neturi nuomonės. Įdomu, kad respondentų grupė, kuriai šis klausimas aktualiausias – pagyvenę tėvai, turintys emigravusių vaikų, šią situaciją pateisina netgi dar labiau (59,7 proc, apie trečdalis nepateisina ir 10,4 proc. neturi nuomonės). Čia, greičiausiai, slypi klasikinė tėvų pozicija „man yra gerai, kai gerai mano vaikams“. Gyventojų nuomonei šiuo klausimu įtakos neturi nei apklaustųjų amžius, lytis, nei kur jie gyvena. Jų nuomonė šiuo klausimu taip pat nesusijusi ir su šeimos dydžiu bei pajamomis.

Lyginant su kitais tyrimais, šie rezultatai yra išskirtiniai. Pavyzdžiui, 2006 ir 2009 metais atliktas „Kartų ir lyčių“ tyrimas parodė, kad Lietuvoje yra labai aukštas vaikų pareigų tėvams lygis. Tiesa, ten vaikų pareigų tėvams klausimai nebuvo siejami su emigracija. Taigi panašu, kad emigracija yra svertas, leidžiantis pateisinti mažesnį kartų solidarumą.

Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kokiais būdais užsienyje gyvenantys vaikai gali pasirūpinti Lietuvoje likusiais senstančiais tėvais. Kitaip tariant, buvo siekiama išsiaiškinti, kurie išvardinti būdai yra vertinami kaip labiau tinkami, o kurie – mažiau. Paaiškėjo, kad labiausiai tinkamas būdas, gyventojų nuomone, yra emocinė parama, kurią galima suteikti ir telekomunikacinėmis priemonėmis. Daugiau nei 90 procentų respondentų šį paramos tipą įvardino tinkamu. Kitokia pagalba – priežiūros suorganizavimas, bendravimas telefonu, dažnas tėvų lankymas, finansinė parama – irgi vertinama labai palankiai. Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad šie paramos būdai yra tinkami.

Ką mano patys tėvai? Priežiūros prioritetai atiduodami vaikams

Vyresnio amžiaus tėvų, kurių vaikai yra emigravę, taip pat buvo klausta, kokios priežiūros jie norėtų, jei sušlubavus sveikatai, iškiltų tokia būtinybė. Paaiškėjo, kad tėvams labiausiai priimtina, jei juos prižiūrėtų vaikai savo pačių (tėvų) namuose (76,3 proc.) arba vaikai savo namuose (57,6 proc.). Čia atsiskleidžia tam tikras prieštaravimas. Iš vienos pusės, Lietuvos gyventojai ir patys tėvai pateisina vaikų emigraciją, kai senstantys tėvai lieka gimtinėje. Iš kitos pusės, tėvai labiausiai norėtų sulaukti pagalbos būtent iš vaikų.

Tėvų lūkesčius sulaukti pagalbos iš vaikų įrodo ir kiti atsakymai. Pavyzdžiui, didžioji vyresnio amžiaus tėvų dalis sutiko, kad vaikai turėtų prisiimti atsakomybę už tėvų priežiūrą, jei jiems jos reikia (73,1 proc.), o pusė apklaustų tėvų sutiko, kad vaikai turėtų priimti tėvus gyventi kartu, jei tėvai nebegali savimi pasirūpinti. Jei emigrantai vaikai turi Lietuvoje likusių brolių, seserų (greičiausiai būtent jos arba brolių sutuoktinės/ partnerės griebsis padėti tėvams), galbūt senstančių tėvų poreikia ir bus atliepti. Tai, žinoma, yra apspręsta gausybės aplinkybių – kaip toli vaikai gyvena nuo tėvų namų, kiek vaikai yra užsiėmę ir kiek jie gali derinti savo darbą su pareigomis tėvams ir pan.

Ar emigravę vaikai turės galimybių grįšti tam, kad atliktų sūnaus ar dukters pareigas, ar ieškos kitų išeičių, klausimas lieka atviras. Kad ir kaip tėvai norėtų sulaukti pagalbos iš vaikų, jie tuo pat metu nenori būti našta savo atžaloms. Tik labai maža tėvų dalis (16,4 proc.) sutiko, kad vaikai savo darbo laiką turėtų derinti prie tėvų poreikių. Štai ir dar vienas prieštaravimas. Kausimas, kiek toks derinimas iš vis įmanomas dabartinės darbo rinkos sąlygomis? Lietuvoje iki šiol trūksta socialinės politikos priemonių, leidžančių lanksčiau derinti darbą su ilgalaikiu artimųjų slaugymu.

Senelių namai – ne išeitis

Suprasdami, kad pagalbos iš vaikų gali nesulaukti, beveik pusė tėvų nurodė, kad priežiūra, kurią teiktų kiti giminaičiai respondentų namuose, yra priimtina. Be to, kiek mažiau nei pusei respondentų priimtini būdai yra priežiūra, kurią teiktų ne giminaičiai – privačiai samdomi žmonės, ateinantys į namus (48,5 proc.), ateinantys globos darbuotojai (48,2 proc.) ir priežiūra dienos globos centruose (48,2 proc.). Priežiūrą senelių namuose kaip tinkamą priežiūros būdą nurodė kiek mažiau nei trečdalis respondentų (26,3 proc.). Taigi labai aiškiai prioritetai atiduodami vaikams ir kitiems giminaičiams, o palankiausiai vertinamas toks priežiūros organizavimo būdas, kai pagalba teikiama savo namuose. Priešingai, institucinė priežiūra, t.y. gyvenimas senelių namuose, vertinama nepalankiausiai.

Tik trečdalis apklaustų tėvų pateisina situaciją, kai negalintys savimi pasirūpinti tėvai gyvena senelių namuose, nors ir turi Lietuvoje gyvenančius vaikus. Mažiau nei pusė (42,3 proc.) vyresnio amžiaus tėvų šią situaciją vertina nepalankiai, o kiek mažiau nei trečdalis (27,5 proc.) renkasi neutralų atsakymo variantą – nei pateisina, nei nepateisina.

Šiek tiek palankiau žiūrima į situaciją, kai negalintys savimi pasirūpinti tėvai gyvena senelių namuose, o jų suaugę vaikai gyvena užsienyje. Tokią situaciją pateisina 36,4 proc. vyresnio amžiaus tėvų, nepateisina – 34,1 proc., o trečdalis (29,5 proc.) nei pateisina, nei nepateisina.

Aptarti tyrimo rezultatai perša išvadą, kad ryškėja gilus atotrūkis tarp tėvų lūkesčių ir emigravusių vaikų galimybių. Kaip rodo kitų šalių patirtis, taip vadinami neformalūs paramos tinklai (tokie kaip šeima) negali kompensuoti gerovės valstybės trūkumų. Kaip galima būtų padėti tiek suaugusiems vaikams pasirūpinti tėvais, tiek patiems tėvams sulaukti pagalbos? Atrodo, jog galimos dvi kryptys. Viena vertus, svarbu didinti galimybes vaikams pasirūpinti savo senais tėvais. Tai padaryti padėtų tokios priemonės kaip, pavyzdžiui, atostogos slaugantiems šeimos narius, lankstesni darbo grafikai ir pan. Kita vertus, labai reikalingos ir kokybiškos paslaugos pagyvenusiems tėvams į namus. Juk, kaip rodo tyrimas, jie labiausiai norėtų būti prižiūrimi savo pačių namuose. Greičiausiai kiekviena šeima ieško ir randa savo sprendimus, norėtųsi, kad jie būtų kuo palankesni tiek tėvams, tiek vaikams.

Plačiau apie tyrimą

Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universitete, sociologijos katedroje vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotę „Tarptautinės migracijos pasekmės šeimai: Lietuvoje likusių tėvų priežiūra ir santykiai su suaugusiais vaikais“, vadovė – prof. dr. (HP) Aušra Maslauskaitė. 2013 m. balandžio 16 - 26 d. viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu apklausta 1016 respondentų nuo 15 iki 74 metų. Tyrimu buvo siekiama suformuoti pagyvenusių tėvų tyrimo imtį. Pagyvenusių tėvų apklausa vyko 2013 m. spalį. Iš viso apklausta 305 pagyvenusių (60 metų ir vyresnių) tėvų, kurių bent vienas iš suaugusių vaikų gyvena užsienyje. Šiuose tyrimuose siekta išsiaiškinti, kaip suaugusių vaikų migraciją vertina vyresnio amžiaus tėvai, kokios jų nuostatos dėl vaikų pareigų tėvams ir priežiūros senatvėje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Italijoje tiriant fipronilo skandalą konfiskuota tūkstančiai kiaušinių ir vištų (2)

Italijos policija trečiadienį pranešė, kad konfiskavo daugiau nei 92 tūkst. kiaušinių ir 26...

„New Balance“ dėl prekės ženklo pažeidimų Kinijoje prisiteisė 1,5 mln. JAV dolerių (1)

Kinijos teismas įsakė trims vietos batų gamintojams dėl prekių ženklo pažeidimų sumokėti 1,5...

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą gintaro įvežimą į Kaliningrado sritį (4)

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą žaliavinio ir apdirbto gintaro, taip pat gintaro...

Vanilės deficitas pasaulyje ir rekordinės kainos kelia grėsmę ledų gamybai (13)

Dėl vanilės pasiūlos pasaulio rinkoje deficito jos kainos rekordiškai padidėjo, dešimtis kartų...

VPT: „Ukmergės vandenys“ turi nutraukti 1,7 mln. eurų vertės sutartis (6)

Ukmergės rajono savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Ukmergės...

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (2)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (80)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (175)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (171)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (18)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (217)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (24)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (3)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (23)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...