Kas yra progresinis pajamų apmokestinamas? Pajamoms didėjant, didėja ir taikomas pajamų mokestis. Šiandien Lietuvoje taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 9 proc. „Sodros” mokestis. Tai mokesčiai, kuriuos sumoka patys dirbantieji, tiesa, dar yra mokesčiai, kuriuos moka darbdaviai, bet apie tai ne šį kartą. Kai kas teigia, kad jau ir dabar mokesčiai yra progresiniai dėl taikomo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD), kuris kinta, priklausomai nuo pajamų dydžio, t. y. jei pajamos neviršija 800 Lt, taikomas 470 Lt NPD, o jeigu viršija NPD apskaičiuojamas pagal formulę: NPD=470-0.2*(pajamas, susijusios su darbo santykiai-800). Ne skaičių kalba tai reiškia, kad, jeigu atlyginimas siekia 3150 Lt ir daugiau, NPD yra lygus 0 Lt.
Tiesa, dar yra papildomas NPD auginantiems vaikus, bet palyginus, tai smulkmena. Ne taip svarbu tas 100 ar 200 Lt, ir dar padalinant pusiau, jeigu augina vaiką (-us) dviese. Tiesa, SODROS mokesčiai išskaičiuojami jau nuo pirmo lito. Ir jiems nėra jokių lubų. Štai dėl šių priežasčių kai kas teigia, kad Lietuvoje jau yra progresiniai mokesčiai. Lietuvos dirbantysis, gaudamas 2000 Lt atlyginimą, į „rankas“ gauna 1554,50 Lt (pajamos apmokestintos 22,3 proc.), tuo tarpu dirbantysis, kurio atlyginimas siekia 7000 Lt, į rankas gauna 5320 Lt (pajamos apmokestintos 24 proc.). Procentai skiriasi tik šiek tiek, tačiau labai skiriasi sumokami mokesčiai: pirmu atveju 446 Lt, o antruoju – net 1680 Lt. Norisi paklausti, kuo gi mokesčiai ne progresiniai dabar? Pajamoms didėjant, didėja ir sumokami mokesčiai. Taigi, ko gi siekiama gąsdinant progresinių mokesčių įvedimu? Jau kaip ir turime. Tai gal tada ketinamas įvesti progresinis mokesčių tarifas? Pvz., uždirbant iki 5000 Lt, bendri mokesčiai siektų 24 proc., o nuo 5000 Lt - 30 proc. ir taip panašiai toliau. Dažnai argumentuojama, kad progresinius mokesčius taiko išsivysčiusios šalys, tokios kaip Vokietija ar Švedija. Pabandykime panagrinėti Vokietijos gyventojų pajamų mokesčius.
Vokietijoje iki 7 664 EUR metinėms pajamoms taikomas nulinis pajamų mokesčių tarifas. O sutuoktiniai gali pasirinkti bendrą mokesčių bazę - tokiu būdu šeimos neapmokestinamos pajamos sieks 15 329 EUR per metus. O metinėms pajamos nuo 7 665 iki 52 153 EUR taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, o jeigu tai šeima – dauginti vėlgi reikia iš dviejų. Tiesa, kai pajamos viršija 52 153 EUR arba dvigubai daugiau, kai apmokestinamos šeimos pajamos, pajamų mokesčio tarifas siekia net 42 proc. ir netgi 45 proc., jeigu pajamos viršija 250 tūkst. EUR arba dvigubai daugiau, vėlgi jeigu tai šeimos pajamos. Atrodo grėsmingai iš pirmo žvilgsnio, tačiau viskas stoja į savo vietas, kai prisimename, kad visiškai neapmokestinamos mėnesinės pajamos siekia 639 EUR, o 15 proc. tarifas bus taikomas mėnesinėms pajamoms nuo 639 EUR iki 4 346 EUR. O jeigu tai šeima, pajamų dydį dvigubinkime. O tai reiškia, kad visai orus pragyvenimas garantuotas. Ko gero, niekas ir Lietuvoje neprieštarautų progresinių mokesčių įvedimui, esant tokioms sąlygoms.
Kritikai gali teigti, kad Vokietijos gyventojus slegia didesni nei Lietuvos socialiniai mokesčiai, kai vietoj įprastų 9 proc., kai Vokietijoje socialinio draudimo įmokos gali siekti ir 40 proc., tačiau jos paskirstomos vienodai ir darbuotojui, ir darbdaviui. Ir nors atrodytų, kad darbuotojui vietoj 9 proc. mokėti 20 proc. būtų nelabai patrauklu, tačiau įvertinkime ir visos darbo vietos kainą, nes darbdaviui mokėti tenka nebe 30,98 proc., o tik 20 proc. Be to, nustatomos lubos, tiesa jos pakankamai aukštos, lyginant su Lietuvos atlyginimais, bet visgi jos yra.
Todėl net ne mokesčių dydyje esmė, o tai, kad nenorime matyti, kad žmonės negali pragyventi iš jiems liekančių minimalių pajamų. Suprantama, kad taip norima padidinti įplaukas į biudžetą, tačiau pamirštama, kad biudžeto pajamos gali jeigu ir nesumažėti, tai išlaidos iš biudžeto gali ir padidėti remti nebepragyvenančius Lietuvos žmones.