„Siūlome pritaikyti pirmos pakopos modelį, tai būtų maža fiksuota pensija, mokama iš valstybės biudžeto. Esminis principas būtų tas, kad būtų atsisakoma socialinio draudimo principų ir pensija teikiama kaip pašalpa. Tai būtų tikrasis solidarumas, kurį ne visada matome „Sodros“ sistemoje. „Sodros“ įmokos būtų panaikintos ir tai leistų žmonėms sutaupyti ateičiai“, – penktadienį Seime surengtoje diskusijoje „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ sakė LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Jos nuomone, toks modelis žmonėms paliktų daugiau laisvės ir būtų patrauklesnis.
„Lietuviška „Sodra“ paskui save tempia sunkią įsipareigojimų naštą, o Danijoje kuo daugiau žmonės uždirba, tuo daugiau jie sutaupo ir tuo mažesnis yra spaudimas valstybės biudžetui, nes tuo mažesnis valstybės mokamos pensijos dydis. Daniškas modelis patrauklus tuo, kad jis palieka daugiau laisvės patiems žmonėms taupyti, prievartine forma jų neįkiša į tą finansinę piramidę („Sodrą“ – DELFI), leidžia jiems taupant patiems užsitikrinti savo gerovę“, – tvirtino K. Leontjeva.
Jos teigimu, daniška pensija susideda iš trijų pakopų. Pirmąją pakopą sudaro dvi dalys: pirmoji mokama iš valstybės biudžeto. Ši dar skaidoma į pagrindinę ir papildomą dalį.
Pagrindinė dalis yra fiksuota ir mažinama, jei gyventojas turi darbo pajamų, o papildomai daliai yra nustatytos lubos ir ji mažinama, jei gyventojas turi kitų pajamų, pavyzdžiui, turi sukaupęs pensijų kaupimo turto.
Šiai pensijai nėra atskirų „Sodros“ įmokų, ji mokama iš bendrųjų valstybės surenkamų mokesčių.
Antrąją pirmos pakopos pensijų dalį sudaro darbdavių ir darbuotojų pagal susitarimą mokamos reguliarios įmokos į privačius darbo rinkos pensijų fondus. Įmokos į šį fondą sudaro 1 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius.
Pasak K. Leontjevos antroji pensijų kaupimo pakopa Danijoje atsirado savaime, kaupimas šiuose fonduose sudaro 9-17 proc. žmonių pajamų neatskaičius mokesčius.
Trečioji pensijų kaupimo pakopa yra papildoma ir žmonės kaupti gali savanoriškai. Šioje pakopoje dalyvauja apie 40 proc. dirbančiųjų.
„Esminis šio modelio skirtumas yra tas, kad valstybinėje pensijoje yra aiškiai įgyvendintas pašalpos principas, nežaidžiama draudimu. Danijoje išmokos nepriklauso nuo ankstesnių įmokų, aiškiai atsisakoma draudiminio principo“, – tvirtino K. Leontjeva.
LLRI nesiūlo iš Danijos perimti antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemų, o perimti tik pirmosios pakopos patirtį.
Tuo metu diskusijoje dalyvavęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas tvirtino, kad LLRI atstovė nepaminėjo keleto svarbių detalių apie pensijų sistemą Danijoje.
„Pasakyta buvo ne viskas, ši sistema buvo kuriama 100 metų ir į ją įtraukti beveik visi dirbantieji, ten nėra galimybės nemokėti mokesčių ir „Sodros“ įmokų, pensiniams fondams vadovauja profsąjungų ir darbdavių sudarytos tarybos. Profsąjungos labai atsakingai žiūri, kur padėti tuos pinigus ir jų rodikliai rodo, kad jie nekiša pinigų bet kur, nepatikėjo jų valdyti bet kam“, – kalbėjo jis.
Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis mano, kad būtų teisingas sprendimas bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto.
Tačiau žmonėms ir toliau reikėtų leistis rinktis tarp dviejų sistemų – privačios kaupiamosios ir valstybinės.
DELFI primena, kad valdantieji ne vienerius metus kalba apie planus reformuoti „Sodrą“. Seime yra patvirtintos „Sodros“ pertvarkos gairės , kuriose numatyta pensinį amžių ilginti iki 65-erių metų, žmonių įmokas glaudžiau susieti su išmokomis, bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto.
