Lietuvos verslininkus iš tarptautinės rinkos olandai stūmė neregėtais metodais

 (245)
Didesnę tarptautinės rinkos dalį norėjusi užimti mediniais sodo nameliais prekiaujanti Lietuvos bendrovė susidūrė su neįtikėtinu olandų verslininkų išpuoliu, kurio pasekmė – pusantro milijono eurų siekiantys nuostoliai.
Lietuvos verslininkus iš tarptautinės rinkos olandai stūmė neregėtais metodais
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kirto skaudžiausiu momentu

Lietuvos bendrovė „Eko trade“, gaminanti „Eurodita log cabins“ prekės ženklo medinius sodo namelius, veikia nuo 2006 metų.

„Kai tik pradėjome veiklą, iškart orientavomės į tarptautinę rinką, nes tie sodo nameliai nepritaikyti mūsų klimatui. Juos labai mėgsta anglai, prancūzai. Patys tų namelių nepardavinėjome. Ieškojome ir turėjome partnerius – platintojus, kuriems tiekdavome Lietuvoje pagamintus namelius, o jie juos parduodavo savo šalyse“, – pasakojo bendrovės „Eko trade“ direktorius Rolanas Kutra.

Tačiau užpernai gruodį lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, jog rąstiniais nameliais bei mediniais namais prekiaujanti Olandijos įmonė kreipėsi į teismą Lietuvoje, teigdama, jog lietuviai nukopijavo namelių dizainą ir juos pardavinėjo neteisėtai.

Teismas pritaikė olandų prašytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė gaminti ir parduoti namelius, dėl kurių kilo ginčas, be to, areštavo 800 tūkst. litų bendrovės lėšų.

„Olandai kirto pačiu skaudžiausiu momentu. Gruodį jie mus padavė į teismą, o sausį turėjome pradėti sezoninę gamybą, nes kovą mūsų klientai pradeda pagrindinę prekybą tais nameliais. Kadangi jų gaminti nebegalėjome, klientai, suprantama, nuo mūsų nusisuko – susirado kitus gamintojus. Todėl skaičiuojame, kad patyrėme apie 1,5 mln. eurų nuostolių, o ilgalaikiai nuostoliai keturis kartus didesni, nes praradome klientų pasitikėjimą, rinkos dalį, griuvo plėtros planai“, – kalbėjo R. Kutra.

Po grasinimų – teismas

Jis tikino, jog tokių metodų, kokių ėmėsi olandai, jis dar nebuvo regėjęs.

„Aišku, kad jie mus norėjo išstumti iš rinkos, tačiau kovoti reikia sąžiningai, būti geresniais už konkurentus. Iš pradžių jie mums tik grasino ir reikalavo, kad iš savo katalogų, kitų reklaminių priemonių, asortimento išimtume pačius paklausiausius namelius. Kai nepaklusome, sulaukėme žinios, kad esame paduoti į teismą“, – teigė pašnekovas.

Jis tikino, kad tokius medinius sodo namelius, dėl kurių ginčijosi olandai, gamina dar bent penki gamintojai Europoje.

„Olandai bandė įrodyti, kad jie sukūrė tų namelių dizainą, todėl mes esą esame plagiatoriai ir namelius gaminome bei pardavinėjome neteisėtai. Tačiau radome įrodymų, kad olandai vieno tipo namelius, dėl kurių ginčijomės, pradėjo pardavinėti tik 2007 metais, kai jie rinkoje jau buvo 2005 metais. Tai kaip tų namelių dizainas gali būti jų nuosavybė? Be to, jie nepateikė jokių išrašų, kad tų namelių dizainas yra jų sukurtas ir patentuotas. Keisčiausia tai, kad tuos namelius olandai taip pat užsako gaminti Lietuvoje“, – akiplėšiškumu stebėjosi R. Kutra.

Jo teigimu, tie mediniai sodo nameliai yra lyg nedidelės pavėsinės, kuriose galima pasidėti sodo įrankius, stalelį, prie kurio galima prisėti išgerti kavos. Namelių plotas siekia nuo 9 iki 20 kvadratinių metrų.

„Tai nėra išskirtinio dizaino nameliai. Tas dizainas toks įprastas, kad namelius gaminame standartizuotai. Tarkime, kas nors kepa picą su saliamu, nes ji labai populiari. Ar galima uždrausti ją kepti, nes prieš daugelį metų kažkas pirmas tokią iškepė?“ – retoriškai klausė verslininkas.

Įsiutino mažesnė kaina

Jo nuomone, viena pagrindinių priežasčių, kodėl olandai nusitaikė sužlugdyti Lietuvos įmonę, buvo ta, jog „Eko trade“ gaminiai sėkmingai pardavinėjami Didžiojoje Britanijoje. Lietuvos bendrovė čia pardavinėja tokio paties dizaino medinius namelius, bet už maždaug 10 proc. mažesnę kainą, nei prašo olandai. Vieno namelio kaina prasideda nuo 500 eurų.

Lietuviai buvo apkaltinti neteisėtai pasinaudoję gera olandų bendrovės reputacija ir didele šių namelių paklausa. Iš bendrovės „Eko trade“ buvo prašoma priteisti per 200 tūkst. eurų žalai atlyginti.

Nepaisant visų Olandijos bendrovės bandymų sužlugdyti lietuvius ir išstumti juos iš tarptautinės rinkos, užsieniečiams nepavyko įrodyti medinių namelių dizaino originalumo.

Po beveik metus trukusio bylinėjimosi Kauno apygardos teismas pripažino, kad namelių dizainas neturi skiriamųjų požymių, yra tapęs bendriniu prekybos praktikos objektu ir olandų įmonės ieškinį atmetė.

„Teisybė triumfavo ir mes rengiamės suduoti atsakomąjį smūgį. Dabar kaip tik rengiame dokumentus, kuriuos pateiksime Olandijos teismui. Iš mus sužlugdyti norėjusios bendrovės reikalausime atlyginti patirtą žalą. Laimė, nebankrutavome, išsilaikėme, nors įmonės veikla ir buvo paralyžiuota. Šiandien mūsų situacija tikrai sudėtinga, bet atsigausime, vėl atsikovosime tai, ką buvome praradę, tačiau negalime leisti olandams savivaliauti, todėl ir rengiame ieškinį“, – kovingai nusiteikęs buvo R. Kutra.

Jo nuomone, ateityje gali pasitaikyti ir daugiau panašių bandymų susidoroti su konkurentais, tad ragina Lietuvos verslininkus būti budrius.

„Per šiuos nelengvus metus įgijau vertingos patirties, žinių, tad galėčiau padėti į panašią situaciją patekusioms įmonėms. Mūsų tikslas – informuoti Lietuvos ir visos Europos medinių namelių gamintojus bei pardavėjus apie tai, kokiais metodais save rinkos milžine pristatanti įmonė gali daryti įtaką konkurentams. Taip pat drastiškai gali būti bandoma kovoti ir kitų gaminių rinkoje“, – įspėjo verslininkas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Juodasis užkratas kavinėse ir restoranuose: jei tik gali, vok (94)

Mokesčių slėpimas viešojo maitinimo sektoriuje išlieka viena opiausių problemų, pripažįsta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir ragina gyventojus jiems padėti ir pranešti apie nesąžiningus verslininkus, tačiau vieną didžiausių mokesčių slėpimo atvejų pastaraisiais metais atskleidusi Dalia Aušrienė tikina, kad į teisėsaugą daugiau niekada nesikreiptų.

Naujasis finansų ministras turi gerų žinių uždirbantiems mažiausiai (126)

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra peržengusi bet kokias sveiko proto ribas, sako paskirtasis Finansų ministras Vilius Šapoka. Dėl to jis mokesčių sistemoje žada įtvirtinti didesnį progresyvumą.

Vilniuje įsikūrusi JAV įmonė ieškos 150 programuotojų (16)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) programinės įrangos kūrėja „Exadel“ atveria naujo biuro Vilniuje duris ir planuoja ženkliai plėstis. Šiuo metu daugiau nei 50 darbuotojų Lietuvoje turinti bendrovė per dvejus metus ketina suburti 200 darbuotojų komandą ir skaičiuoja, kad ilgalaikė penkerių metų plėtra turėtų siekti beveik 19 mln. eurų investicijų.

Socialiniame tinkle platinama įtartino turinio žinutė, kuria žadama grąžinti sumokėtus mokesčius

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) praneša, jog socialiniame tinkle „Facebook“ plinta pranešimai, raginantys susisiekti su pranešimo autoriais ir pasinaudoti galimybe susigrąžinti 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, rašoma VMI pranšime spaudai.

Lietuvos centrinė kredito unija finansiškai atsitiesė (3)

Per pirmuosius tris 2016 metų ketvirčius Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kuri vienija 61 kredito uniją, uždirbo 789 tūkst. eurų pelno. Tuo pačiu periodu pernai buvo patirtas 120 tūkst. eurų nuostolis. LCKU turtas per vienerius metus išaugo 9,3 proc. ir rugsėjo 30 dieną sudarė 129,7 mln. eurų, kai prieš metus buvo 118,3 mln. eurų.