"Lietuvos telekomas" planuoja išleisti euroobligacijas

Bendrovė "Lietuvos telekomas" antradienį pranešė kitų metų sausio-vasario mėnesiais ketinanti išleisti pirmąją trejų metų trukmės 100-200 mln. litų euroobligacijų emisiją. Obligacijos bus nominuotos litais, jų sąlygos ir palūkanos bus nustatytos prieš išleidžiant emisiją.
Emisijos organizatoriais pasirinkti bankas "Credit Suisse First Boston", Vilniaus bankas ir finansų maklerio įmonė "Suprema", o vyresniuoju partneriu - "Deutsche Bank", pranešama antradienį išplatintame telekomo pranešime spaudai.

Anot "Lietuvos telekomo" generalinio direktoriaus Tapio Paarma (Tapijaus Parmos), bendrovė savarankiškai skolinasi tarptautinėje finansų rinkoje geromis sąlygomis. "Didžiąją bendrovės pajamų dalį sudaro pajamos vietos valiuta, o lito rinkos sąlygos palankios, todėl natūralu, kad "Lietuvos telekomas" skolinasi vietos valiuta", rašoma pranešime.

Anot jo, pastaruoju metu labai pagerėjo finansavimo litais rinka - ir dydžio, ir terminų, ir palūkanų požiūriu. Spalio mėnesį "Lietuvos telekomas" neviešai išplatino pirmąją 10 metų trukmės 12 mln. litų obligacijų emisiją litais, o kiek vėliau Lietuvos Vyriausybė išleido pirmąją viešą 100 mln. litų euroobligacijų emisiją litais.

Finansų maklerio įmonės "Jūsų tarpininkas" finansų analitikas Vytautas Plunksnis teigė, kad "Lietuvos telekomui" palankiau leisti litais nominuotą obligacijų emisiją, kadangi tai padės bendrovei išvengti valiutų rizikos.

"Bendrovė visas pajamas gauna vidaus rinkoje, investuoti planuojama taip pat Lietuvoje. Tuo tarpu pajamų iš užsienio artimiausiu laiku bendrovė tikriausiai neturės - jokio kito operatoriaus įsigyti neketinama", BNS sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, vidaus rinkoje pasiskolinti tokią sumą pinigų būtų sunku, todėl sprendimas leisti euroobligacijų emisiją yra logiškas. Tačiau, pasak analitiko, kol kas neaišku, kur šias lėšas bendrovė ketina investuoti.

"Viena iš obligacijų emisijos leidimo priežasčių gali būti telekomo siekis sukaupti lėšas trečiosios kartos mobiliojo ryšio (UMTS) licencijos aukcionui. Bendrovė pusmečio veiklos ataskaitoje yra paskelbusi, kad stengsis gauti UMTS licenciją", sakė V. Plunksnis.

Po privatizavimo 1998 metų liepą "Lietuvos telekomas" investavo 1,110 mlrd. litų į telekomunikacijų tinklą ir verslo palaikymo sistemas. "Lietuvos telekomo" akcijomis nuo 2000 metų birželio 12 dienos prekiaujama Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje, o tarptautiniais depozitoriumo pakvitavimais (GDR) - Londono vertybinių popierių biržoje.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Gaivina čekių loterijos idėją (16)

Fiskalinių čekių loterija, kurią buvusi valdžia žadėjo pradėti jau šių metų pradžioje, gali startuoti anksčiausiai rudenį. Be to, dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai.

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (61)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (92)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (1247)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Merkinė bandys susigrąžinti buvusią didybę (88)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu.